Krizė ir antikrizinės reformos – ką daro kaimynai?
Krizė. Šį žodį šiandieną girdime visur. Greičiausiai nesama nė vieno, kuris šio žodžio nebūtų girdėjęs per paskutiniuosius keletą mėnesių. Pasaulyje pranešami įvairių vyriausybių kuriami antikriziniai planai. Europos Komisija irgi paskelbė ekonomikos gaivinimo planus regiono mastu, tačiau kiekviena šalis atskirai taip pat rinkosi gerovės išlaikymo priemones.
Tad su kokiomis problemomis susiduria mūsų šalys kaimynės ir kaip jas sprendžia?
Latvijoje – pastangos makroekonomikai gaivinti
Latvijos parlamentas visai neseniai patvirtintame plane akcentavo griežtos fiskalinės politikos siekimą. Pagal priimtą sprendimą valstybės ir savivaldybių išlaidos bei pajamos turi būti subalansuotos. To planuojama pasiekti mažinant užmokestį už darbą ir atsisakant 15 procentų darbuotojų biurokratiniame aparate. Ypatingas dėmesys skiriamas finansų sektoriaus stabilumui, socialinių apsaugos priemonių išlaikymui, investicijoms ir restruktūrizavimui.
Latvijos valdžia numatė nemažai ir mokesčių pakeitimų. 2 procentais sumažino fizinių asmenų pajamų mokestį iki 23 proc. 3 procentais padidino standartinį PVM tarifą ir iki 9 proc. padidino lengvatinį PVM tarifą šiek tiek apribodama jo taikymo sferas. Nuo 2010 metų planuojamos naujovės ir nekilnojamojo būsto srityje. Valstybė ruošiasi didinti eksportą ir vykdyti tik naudingus infrastruktūrinius projektus.
Estijoje antikrizinio plano nėra
Taip sako patys estai, vildamiesi krizę įveikti natūraliu būdu. Skirtingai nuo kitų Baltijos valstybių ši šalis turi nemažą rezervą, dėl to gali planuoti 2009 metų biudžetą ir su nedideliu deficitu. Tiesa, TVF atstovai kritikavo tokį sprendimą dėl tam tikrų ženklų, jog valstybė gali tiesiog nesurinkti planuojamų pajamų – Estijos verslas yra daugiau pasiskolinęs nei Latvijoje ar Lietuvoje, dėl to lėtėjant ekonomikai gali iškilti problemų surenkant planuotas pajamas. Nors Estijos valstybinio plėtros fondo analitikas H. Vitsuras ir teigia, kad nėra jokio skirtumo, ar devalvuoti kroną ar mažinti kainas ir atlyginimus atkuriant konkurencingą ekonomiką, kol kas nekalbama nei apie viena, nei apie kita, o eurą planuojama įsivesti dar prieš latvius, 2011 metais.
Rinkas stabilizuoja ir Skandinavijos šalys
Švedijos reikšmė Baltijos šalims yra itin didelė, pirmiausia dėl šios šalies bankų užimamos pozicijos Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje (Daugiausia rinkos Švedijos bankai užima Estijoje, apie 90 proc., mažiausiai – Latvijoje, apie 80 proc.). Krizės metu Švedų vyriausybė nusprendė suteikti trumpojo laikotarpio paskolas bankams ir kitoms institucijoms, įkurti 15 mlrd. Švedijos kronų stabilizavimo fondą, teikti paramą bankams ir garantuoti 500 000 Švedijos kronų (apie 67 tūkst. eurų) indėlius. 2009 m. biudžete taip pat numatytos priemonės kurti darbo vietas ir gerinti infrastruktūrą. Pačios pirmosios centrinio banko kapitalo injekcijos buvo veiksmingos, tad tikimasi, kad situacija turėtų stabilizuotis ir pasiekti bent 2008 metų rodiklius. Danija su Suomija panašiai ruošiasi skatinti eksportą ir palaikyti finansinį stabilumą.
Kiti ekonomikos gaivinimo planai ES šalyse
Prancūzijoje vyriausybė paskelbė 26 mlrd. eurų ekonominių paskatų paketą, pagal kurį turėtų būti investuota į būstą, transportą ir aukštąjį mokslą. Planuojama dalį lėšų skirti energetikos, geležinkelių ir pašto sektoriams, taip pat taikyti įvairias mokesčių lengvatas ir nuolaidas ūkio subjektams.
Nuo vasario mėnesio ir Vokietija papildomai stimuliuos ekonomiką 50 mlrd. eurų vertės antikriziniu planu. Planuojama šalies gyventojams sumažinti pajamų mokestį, įmoką į ligonių kasas. Taip pat viliamasi labiau remti bedarbius asmenis, turinčius vaikų ir 18 mrld. eurų skirti švietimo sistemai. Numatoma įkurti ir specialų rinkos stabilizavimo fondą, kurį sudarytų apie 500 mlrd. eurų.
O kol Lietuvoje sklando mintys apmokestinti automobilius, Vokietijos vyriausybė ketina mokėti vienkartines 2,5 tūkst. eurų išmokas kiekvienam asmeniui, perkančiam automobilį, svarbu, kad tai asmuo padarytų šiemet ir neturėtų naujesnės nei 2000 metų transporto priemonės.
Kaip ES mėgina stabdyti krizės poveikį?
ES ėmėsi koordinuotų veiksmų krizės poveikiui sušvelninti: pernai gruodžio mėn. visų ES šalių paremtu ekonomikos gaivinimo planu siekiama išsaugoti darbo vietų skaičių ir jį didinti, pvz., priimant trumpalaikes paklausos skatinimo priemones ir remiant didžiules investicijas į infrastruktūros projektus (5 mlrd. neišleistų ES biudžeto eurų bus investuoti į svarbiausius energetikos ir plačiajuosčio interneto infrastruktūros projektus).
Komisija taip pat pasiūlė Europos socialinio fondo ir Europos globalizacijos fondo taisykles pritaikyti krizės sąlygoms, kad būtų išsaugota ir sukurta daugiau darbo vietų. Nenustoja aktualumo lankstumo ir užimtumo garantijos (lankstisauga), pvz., lankstesnis darbo organizavimas (darbo laiko trumpinimas, kad darbuotojai išlaikytų darbo vietą ir pagerintų įgūdžius), kuris naudingas ir darbdaviams: ekonomikai pradėjus atsigauti jie sutaupys įdarbinimo ir apmokymo išlaidų.