Kur mokytis: geriausi Europos ir pasaulio universitetai

Vilnietė Lina 2005 m. buvo tarp geriausiai egzaminus išlaikiusių Lietuvos abiturientų, o šiemet jau baigia bakalauro studijas Vilniaus universitete. Ji sako: „Vilnius man patinka, nenorėjau iš jo išvažiuoti, nusprendžiau, kad psichologiją studijuoti čia geriau nei Kaune. Kodėl nepabandžiau stoti kur nors užsienyje? Neatsimenu, kad būčiau tokią galimybę svarsčiusi. Gal pabijojau? O štai magistrantūra – jau kita kalba. Ir aš, ir kurso draugai svarstome apie magistro studijas užsienyje“.

Šių dienų vyresniųjų klasių moksleiviai jau žiūri ne tik visą Europą, bet ir pasaulį.
Anot vienuoliktokės Julijos, ji ketina studijuoti Vilniuje, tačiau turėdama tokių „kuklių“ pageidavimų klasėje jaučiasi esanti labiau išimtis. Draugų planuose – Londonas, Kopenhaga, taip pat ir Jungtinių Valstijų universitetai.

Panašias moksleivių nuotaikas rodo ir apklausos: į užsienį trumpesnėms ar ilgesnėms studijoms ketina išvykti 74 proc. šalies ir tarptautines olimpiadas laimėjusių moksleivių ir apie 50 proc. prizų neiškovojusių jaunuolių (Švietimo ir mokslo ministerijos ir tyrimų bendrovės „Faktus dominus“ tyrimas, 2009). Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2006–2007 mokslo metais žinias užsienyje pagal aukštųjų mokyklų akademinių mainų programas gilino 2,9 tūkst. šalies studentų. Daugiausia studentų studijavo Vokietijoje (16 proc.), Danijoje (9 proc.), Suomijoje (8 proc.), Prancūzijoje (7 proc.).

Lietuvių studijų geografija plečiasi. Galima rinktis iš Lietuvos, Europos, Amerikos ir kitų užsienio universitetų, tačiau kaip nepaklysti tokioje gausybėje?

Prieš pradedant ieškoti, kur, svarbu bent preliminariai žinoti, ką norima studijuoti, o tada jau – kuo daugiau sužinoti apie specialybę ir aukštąsias mokyklas, iš kurių norima rinktis. Pirmoji pagalba – aukštųjų mokyklų tinklalapiai, buvusių ir dabartinių studentų atsiliepimai internete apie geidžiamą specialybę ir universitetą.

Taip betyrinėjant paaiškėja, kad būtų labai naudinga turėti išsamų įvairiose aukštosiose mokyklose Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje siūlomų specialybių palyginimą, savotišką studijų žemėlapį.

Ar toks žemėlapis yra? Ir taip, ir ne.

Jei pažiūrėtume į užsienio šalis, ne vienoje atliekami detalūs aukštųjų mokyklų tyrimai. Lyginami ir universitetai, ir specialybių ar studijų krypčių mokslo ir studijų lygis. Analizės rezultatai skelbiami visiems prieinamuose interneto portaluose ar prestižinėje nacionalinėje spaudoje. Pvz., Vokietijoje tokius duomenis skelbia akademinių mainų tarnyba (DAAD), Italijoje – laikraštis „La Repubblica“, Jungtinėje Karalystėje sudaromas, pvz., „The Complete University Guide“ ir įvairūs kiti reitingai. Taigi Vokietijoje geriausių farmacijos studijų viršūnėlė atrodo taip: Greifsvaldas, Heidelbergas, Miunsteris, Jena; Italijoje: Pavija, Pjemonte Orientale universitetas Verčelyje, Perudžija; Jungtinėje Karalystėje: Kembridžas, Edinburgas, Stratklaido universitetas Glazge. Naudodamasis minėtais šaltiniais kiekvienas gali nustatyti, kur geriausia studijuoti inžineriją, kalbas, mediciną ar kitas būsimąjį studentą dominančias tos šalies specialybes ar studijų kryptis.

Lietuvoje jau ne pirmi metai sudaromas aukštųjų mokyklų reitingas. Mūsų šalies geriausiųjų trejetukas atrodo taip:

1. Vilniaus universitetas
2. Kauno technologijos universitetas
3. Vilniaus Gedimino technikos universitetas

(„Veidas“, 2008 m. Nr. 21, tyrimą atliko Demokratinės politikos institutas).

Sudarant 14 Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingą, atsižvelgiama į įvairius studijų aspektus: mokslo veiklą, akademinio personalo kvalifikaciją, studijų sąlygas, studentų ir darbdavių atsiliepimus bei kitus faktorius. Reitingo sudarytojai pripažįsta, kad kol kas nepavyksta gauti duomenų, kad galėtų palyginti ne tik universitetus, bet ir atitinkamas jų studijų kryptis bei programas, o tai abiturientui yra vienas iš svarbiausių dalykų.

Renkantis aukštąją mokyklą Lietuvoje ar užsienyje gali patarti ir Studijų kokybės vertinimo centras. Ši įstaiga taip pat teikia informaciją apie Lietuvos aukštųjų mokyklų studijų programų kokybę.

Pastebėtina, kad sudaromi ir bendrieji Europos bei pasaulio universitetų reitingai, kurie vertina aukštosios mokyklos gebėjimų visumą.

Geriausių Europos universitetų garbės pakylą užima Jungtinės Karalystės mokslo šviesuliai:

1. Kembridžo universitetas
2. Oksfordo universitetas
3. Londono universitetinis koledžas

Taip mokslo įstaigas išrikiavo Šanchajaus Jiao Tong universiteto tyrėjai. Tų pačių ekspertų sudaryta pasaulio universitetų reitingo viršūnėlė atrodo taip:

1. Harvardo universitetas (JAV)
2. Stanfordo universitetas (JAV)
3. Kalifornijos Berklio universitetas (JAV)
4. Kembridžo universitetas (Jungtinė Karalystė)

Į vieną pasaulinių klasifikacijų – „Times“ aukštojo mokslo reitingą – 2008 m. pirmą kartą pateko ir Vilniaus universitetas. Jis yra tarp 600 geriausių viso pasaulio aukštųjų mokyklų (priklauso grupei nuo 501 iki 600 vietos). Jis užima 224-268 vietą ir vienintelis iš Baltijos šalių universitetų patenka tarp 18 geriausių Centrinės ir Rytų Europos aukštųjų mokyklų.

Nagrinėdami įvairius universitetų ir mokslo krypčių vertinimus, pamatome, kad kai kurie skelbiami duomenys yra nepilni ir sunkiai palyginami. Kitaip tariant, vargiai įmanoma nustatyti, ar geriausios farmacijos studijos Vokietijoje yra geresnės už geriausias studijas Italijoje ir ar jos tikrai taip jau nepasiekiamai geresnės už geriausias Lietuvoje.

Iki 2011 m. Europos Komisija numato sukurti reitingavimo modelį ir įvertinti mažiausiai 150 mokslo įstaigų. Tokios sistemos sukūrimas suteiktų galimybę sudaryti studijų žemėlapį ir lyginti įvairių specialybių bei mokslo krypčių dėstymo ir mokslo pajėgumus tarp Europos Sąjungos valstybių narių universitetų, palyginti duomenis su JAV ir kitomis pasaulio mokslo įstaigomis ir jų padaliniais.

Kur geriausia mokytis mūsų anūkams, taip pat gali patarti mokslų Lietuvoje ir užsienyje paragavę studentai. Dainius Velykis Vilniaus universitete baigė politikos mokslų bakalaurą, o magistrantūros studijas viešosios politikos srityje tęsia Berlyne. Lygindamas studijas gimtinėje ir Vokietijoje, vaikinas išskiria tris esminius skirtumus – studentų motyvaciją, dėstytojų požiūrį į studentą ir universitetų valdymo pobūdį. „Užsienyje dominuoja kitoks studentų požiūris į studijas – ne kaip į „studijas dėl diplomo“, o kaip į „studijas dėl žinių“. Motyvuoti studentai sukuria motyvuotą aplinką, o tai leidžia daug labiau mėgautis mokymosi procesu. Paskaitų metu diskusijos yra gerokai naudingesnės, įdomesnės ir malonesnės. Be to, ir patys dėstytojai visais įmanomais būdais stengiasi, kad studentams būtų įdomūs jų dėstomi dalykai“, – pasakojo vaikinas. Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuva turi pakankamai techninių dalykų, reikalingų geroms studijoms – aukščiausio lygio profesorius, bibliotekas, kurių pavydėtų nemažai užsienio universitetų (nors tai, deja, taikoma ne visiems Lietuvos universitetams) ir t.t. Tačiau trūksta svarbiausių – studentų noro šiais dalykais pasinaudoti ir tinkamos aplinkos, motyvuojančios ir ugdančios studentą. „Be abejo, stoti reikia ne į bet kokį universitetą – reikia žinoti, ko nori iš studijų, įdėmiai atsirinkti, ir stoti tik į geras studijų programas geruose universitetuose“, –
pagrindinį sėkmės receptą atskleidė Dainius.

Vilniaus universitetą baigęs soc.m.dr. Giedrius Markevičius pažymi, kad svarbu rinktis tą studijų kryptį, kuri prisidėtų prie žmogaus gyvenimo įprasminimo. Savojo kelio, būsimos veiklos vizija ir tikėjimas ją įkvepiančiu idealu suteikia stiprų postūmį atsiskleisti žmogaus gebėjimams ir įgalina panaudoti juos bendram labui – nesvarbu, ar studijuoji Lietuvoje, Londone ar Šanchajuje.

Tikėtina, kad mūsų vaikus ir anūkus pasieks vis daugiau įvairesnės ir kokybiškesnės informacijos apie pasaulio ir Lietuvos universitetus. Tad jiems apsispręsti bus lengviau, tačiau, kaip pastebi psichologai, renkantis studijas didelę reikšmę turi ne tik objektyvūs veiksniai (pvz., ne tik tai, ką gali duoti universitetas), bet ir subjektyvūs polinkiai (tai, ko siekia studentas).