Europos Komisija pateikė Lisabonos strategijos rekomendacijas, kurios galėtų ES šalims suteikti ilgalaikių ekonomikos augimo paskatų

Komisija pateikė visoms ES šalims pritaikytas rekomendacijas, numatytas Lisabonos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijoje. Rekomendacijos turėtų padėti užtikrinti, kad Europos ekonomikos gaivinimo planas būtų vykdomas taip, kad atneštų ilgalaikės naudos ir padėtų veiksmingai reaguoti į ekonominę krizę. Rekomendacijose analizuojama (atsižvelgiant ir į krizę), kokią pažangą šalys padarė įgyvendindamos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją.

Rekomendacijas tvirtins pavasarį susirinksianti Europos Vadovų Taryba. Komisija taip pat priėmė Lisabonos strategijos įgyvendinimo pažangos makro-, mikroekonomikos ir užimtumo srityse ataskaitas.
Lietuvos pažangos analizė ir rekomendacijos
   1. Tikimasi, kad 2008 m. BVP bus augęs 3,4%, gerokai mažiau nei 2007 m. (8,9%). Atvėsus nekilnojamojo turto rinkai, sumažėjo investicijų. Dėl sugriežtėjusių paskolų išdavimo reikalavimų, mąžtančių realių pajamų, tirpstančio gyventojų ir verslo pasitikėjimo 2009 m. sumažės vidaus paklausa. Dėl aukštų žaliavų kainų ir atlyginimų kilimo 2008 m. infliacija šalyje pasiekė 11%, tačiau paskui ėmė mažėti. Blogėjant ekonominei situacijai ir didėjant išlaidoms, sparčiau auga biudžeto deficitas. Numatoma, kad 2008 m. jis bus siekęs 3% BVP, o 2009 m. tą ribą peržengs, jei nebus imtasi papildomų taupymo priemonių. Didelis atlyginimų kilimas sumenkina konkurencingumą išorėje, o mažėjant išorės paklausai, 2009 m. gerokai sumažės eksporto apimtys. Tačiau dėl sumažėjusios vidaus paklausos veikiausiai mažės importo augimas, todėl biudžeto sąskaitos deficitas veikiausiai bus mažesnis nei pernykštis 12,6%.
   2. Esami darbo rinkos duomenys rodo, kad 2008 m. užimtumas ėmė mažėti, ir numatoma, kad nedarbas viršys 5%. Daugėja masinio darbuotojų atleidimo atvejų, kur labiausiai nukenčia mažiau kvalifikuoti darbuotojai, ypač jaunimas, kaimo gyventojai ir vyresnio amžiaus darbuotojai. Ryškėja užimtumo skirtumai tarp regionų.
   3. 2008 m. gruodžio 9 d. naujoji vyriausybė priėmė antikrizinę vyriausybės programą, kur numatė fiskalinių priemonių kompleksą šalies makroekonominei pusiausvyrai atstatyti ir biudžeto deficitui sumažinti 2009 m. ir vėlesniu laikotarpiu.
   4. Atsižvelgdama į Europos ekonomikos gaivinimo plane išdėstytus principus Komisija įvertins priemones, kurių reaguodama į ekonomikos sulėtėjimą ėmėsi Lietuva. Valstybės finansų srityje Komisija įvertins, kiek atnaujinta konvergencijos programos atitinka Stabilumo ir augimo paktą. Tokiomis aplinkybėmis Lietuva turėtų paisyti antikrizinėje programoje numatytų valstybės finansų tikslų. Be to, 7 punkte rekomenduotos priemonės turėtų būti įgyvendintos sparčiai, ypač siekiant paspartinti perėjimą prie mažai anglies dvideginio išmetančios ekonomikos ir padidinti ilgalaikio augimo potencialą.
   5. Lietuva toliau vykdė nacionalinę reformų programą. Įgyvendinta priemonių, skirtų padidinti jaunimo galimybes įsidarbinti ir ugdyti verslumą. Kad būtų pagerintas makroekonominis stabilumas ir sumažinta infliacija, reikia daugiau pastangų svarbiausiose srityse. Be to, reikia daugiau paskatų tiesioginėms užsienio investicijoms, pastangų gerinti mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros rezultatus, teisinę aplinką, reikia didinti vietų skaičių vaikų priežiūros įstaigose, gerinti sveikatos priežiūrą ir saugą.
   6. Sparčiau augant ekonomikai ir vykstant intensyviai emigracijai, darbo rinkoje didėjo įtampa, ir augo darbo sąnaudos; tokiu būdu mažėjo Lietuvos konkurencingumas. Dabar prasidėjęs ekonomikos sulėtėjimas skatins nedarbo kilimą, todėl būtina aktyvi darbo rinkos politika. Tačiau svarbiausiu uždaviniu lieka didžiulio makroekonomikos disbalanso mažinimas. Infliacijai ir konkurencingumo mažėjimui sulaikyti reikėtų atlyginimų dydžius glaudžiau susieti su našumu, pagerinti verslo aplinką ir administracinius pajėgumus. Be to, reikia skatinti našumo augimą gerinant darbuotojų įgūdžius, inovacijų kūrimo ir diegimo rezultatus, pvz., patraukiant tiesiogines užsienio investicijas. Reikės nuosekliai įgyvendinti Europos Vadovų Tarybos priimto energetikos ir klimato kaitos paketo nuostatas.
   7. Remdamasi Komisijos atliktu pažangos įvertinimu Taryba siūlo Lietuvai toliau vykdyti struktūrines reformas. Lietuvai ypač rekomenduojama: Padidinti makroekonominį stabilumą vykdant griežtesnę fiskalinę politiką, pagal kurią išlaidos būtų rūpestingai skirstomos pagal prioritetus; Išlaikyti konkurencingumą išorės atžvilgiu siejant atlyginimų dydžio kaitą su našumo augimu; Užtikrinti, kad mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir naujovių diegimo struktūrinės reformos taptų pirmenybe ir sulauktų deramų lėšų. Labiausiai reikėtų sutelkti dėmesį į mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros žmogiškuosius išteklius ir į įmonių iniciatyvą investuoti į naujoves; Intensyvinti pastangas reformuoti švietimo ir profesinio mokymo sistemas, kad jos būtų kokybiškos ir atitiktų darbo rinkos poreikius; skatinti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi, ypač vyresnio amžiaus darbuotojų. Daugiau informacijos rasite internetinėje svetainėje: http://ec.europa.eu/growthandjobs/index_en.htm