Naujiena!!!

Skelbimų paieška

Susisiekime

Nori pranešti apie įvykį, renginį???

El.paštas: naujienos@infomazeikiai.lt

Naujausi komentarai

Artimiausi renginiai

NOEVENTS

Aplankyk!!!

Grupė SEKUNDA
Vestuviniai Muzikantai vestuvėms!

Lietuviškas namas, už kurio šildymą nereikia mokėti? PDF Spausdinti Email
Straipsnį paruošė Administratorius | 2012 m. spalio 06, Šeštadienis, 07:11

Vilniuje baigiamas statyti pirmasis Lietuvoje pasyvus medinis namas. Jo rangovai tvirtina, kad namas veiks kaip termosas ir jo apšildymas nereikalaus aktyvaus energijos naudojimo.

Antakalnio rajone kol kas iškilo tik namo pamatai. Pats namas turėtų išdygti per pusantro mėnesio. 250 kvadratinių metrų name turėtų įsikurti jį statanti įmonė.

Alternatyva brangiam šildymui

Prieš trejus metus Gulbinuose jau buvo vykdytas panašus projektas – įrengtas pasyvus namas, kurio sąnaudos šildymui 1 kvadratiniam metrui siekia 15 kWh per metus. Tokį rezultatą žada ir pasyvaus medinio namo statytojai.


Šiuolaikinius reikalavimus atitinkančiame privačiame name 1 kvadratinio metro šildymui sunaudojama apie 100 kWh.

Nerenovuotame daugiabutyje 1 kvadratinio metro šildymui per mėnesį vidutiniškai sunaudojama apie 25 kWh energijos. Šiuo metu valstybinė kainų ir energetikos kainų komisija yra nustačiusi tokias šilumos kainas: Vilniaus energija“ – 30,93 ct/kWh su PVM, „Kauno energija“ – 33,91 ct/kWh, „Panevėžio energija“ – 27,01ct/kWh. Vilniuje 60 kv. metrų dydžio buto apšildymas pagal šiuos tarifus vidutiniškai turėtų kainuoti virš 460 litų.

Siūlo naują technologiją


Įmonės „Green Wood Homes“, pradedančios pasyvių medinių namų statybą Lietuvoje, direktorius Ričardas Damkauskas tvirtina, kad jo įmonės siūloma technologija kardinaliai skiriasi nuo kitų.

Įmonės statomi namai surenčiami iš klijuotų balkių. Tarp medinių dalių įklijuojamas ekstrudinis polistirenas. Iš šių balkių vėliau surenkami privatūs gyvenamieji namai. Surenkamų namų statybai skirtos dalys gaminamos Rusijoje.

Pasyviame name, keičiantis laiko temperatūrai, namo vidaus temperatūra sureguliuojama per 1-2 paras. „Namas apšildomas žmonių ir buitinių prietaisų skleidžiama šiluma, kurią name reguliuoja ventiliacinė sistema“, – pasakojo R. Damkauskas.

Pašnekovo teigimu, reikalingą šilumos reguliavimui energiją galima gauti panaudojus saulės kolektorius. Kitu atveju, perkant elektros energiją pagal galiojantį 46 ct/kWh tarifą, 250 kvadratinių metrų pasyviam mediniam namui šildymas kainuotų apie 1725 litus per metus.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) architektūros inžinerijos katedros vedėjas profesorius Josifas Parasonis teigė, kad dabar dažnai pasyvių namų rangovai iškelia vieną parametrą, užmiršdami kitus. Anot jo, tai, kad namo šildymui sunaudojama mažiau energijos, dar nereiškia, kad pačiame name efektyviai taupoma energija. „Energijos poreikis tik šildymui neturi viršyti 15 kWh kv. metrui metams. Visi kiti poreikiai – lyg ir neįdomūs“, – sakė jis.

Profesorius neneigė, kad pasyvūs namai yra geresni negu kitokios statybos. „Žinoma, jie yra geresni, jeigu kokybiškai pastatyti. Tačiau yra sava specifika – tam tikriems parametrams skiriamas didesnis dėmesys, bet sunku pasakyti, ar jie yra mažai imlūs energijai“, - sakė J. Parasonis.

Lietuviai nemėgsta

Pašnekovas pripažino, kad pasyvių medinių namų statyba yra brangesnė. Tačiau, jo teigimu, šių namų eksploatacija yra iki trisdešimties kartų pigesnė. Jo teigimu, skirtumas pasijaustų name gyvenant 10–15 metų.

R. Damkausko vadovaujama įmonė didžiąją savo veiklos dalį vykdo Skandinavijoje. Iš viso įmonė jau yra pastačiusi apie 600 namų. Lietuvoje kol kas statomi 9 tokie namai.

„Prieš dvejus metus Baltijos šalyse atlikome apklausą, kurios rezultatai parodė, kad tik 5 procentai apklaustųjų sutiktų gyventi mediniame name. Tik pusė iš jų norėtų jame gyventi kaip pastoviame būste“, - dėstė pašnekovas. Pasak jo, pasyvūs mediniai namai yra itin paplitę šiaurinėje Švedijos dalyje ir Norvegijoje. Tačiau jis nesutiko, kad tokius rezultatus lemia vien tai, jog šių šalių gyventojai yra turtingesni. „Lietuva tik neseniai pradėjo eiti ekologinės mados keliu, o tos šalys investuoja į ekologiją jau šimtą metų“, -

„Didžiausia problema yra ta, kad, kai į rinką ateina nauja koncepcija ir jai nėra alternatyvos, ji vertinama kaip paprasčiausias medinis namas“, – sakė R. Damkauskas. Pasak jo, todėl žmonėms norintiems pasistatyti naujo technologijos namą, sunkiau gauti banko finansavimą.

Tinka daugiabučiams

R. Damkauskas įsitikinęs, kad jo įmonės siūloma technologija yra itin patikima. „Mūsų naudojami balkiai yra tvirtesni už geležinkelio bėgius“, – sakė jis.

Užsienyje yra iškilusių daugiaaukščių pasyvių medinių namų. „Aukštį riboja teisės aktai, o ne technologija. Šia technologija aukščiausią esame pastatę šešių aukštų gyvenamąjį pastatą“, – sakė pasyvius medinius namus statančios įmonės direktorius.

Pasak pašnekovo, nebūtų techninių kliūčių tokia technologija statyti gyvenamuosius daugiabučius. Tačiau tokiai visuomeninių pastatų statybai taikomas kitoks reglamentas.

Prof. J. Parasonio manymu, įmanoma, kad būtų statomi pasyvūs daugiabučiai namai. „Techniškai viskas yra įmanoma. Tik reikia atitinkamos konstrukcijos ir apskaičiavimo, – tvirtino profesorius. – Tai vis dėlto yra eksperimentinė statyba. Manau, kad tokioje plotmėje galima svajoti, projektuoti, realu yra pasiekti ir įgyvendinti tai.“ Tačiau profesorius abejojo, kad tokios statybos namai tenkintų dabartines normas.

 

 
Kiti straipsniai šioje kategorijoje
Pridėti naują komentarą
KOMENTARAI
Vardas:
El. paštas:
 
Komentaro pavadinimas:
Žemiau galite rašyti savo komentarą:
:angry::0:confused::cheer:B):evil::silly::dry::lol::kiss::D:pinch:
:(:shock::X:side::):P:unsure::woohoo::huh::whistle:;):s
:!::?::idea::arrow:
Įveskite paveiksliuke matomus simbolius.

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."

KOMENTARAI

Sukūrė Inforena   Kuriant panaudota atvirojo kodo TVS Joomla