Vaikus gimdome vėliau, bet ar saugiau?

Visame pasaulyje, išskyrus Afrikos žemyną ir Afganistaną, mažėja gimstamumas, o natūralus gyventojų prieaugis išlieka neigiamas, nepaisant gerokai sumažėjusio gimdyvių bei kūdikių ir naujagimių mirtingumo.

Gydytojai pažymi, kad šiandien gimdo žymiai vyresnio amžiaus moterys, negu prieš keliasdešimt metų, o tai tiesiogiai susiję su padidėjusia komplikacijų galimybe.

Kita vertus, ekologinio gyvenimo mada paliečia ir šią gyvenimo sritį, todėl specialistai natūralaus gimdymo šalininkėms rekomenduoja pasirūpinti natūraliomis medicinos priemonėmis, užtikrinant saugesnį ir lengvesnį gimdymą.

„Stebimos ne tik aiškios gimdymų mažėjimo tendencijos pasaulyje ir Lietuvoje, bet keičiasi ir gimdymų struktūra: gimdyvių amžius didėja, gimdymų skaičius, tenkantis vienai moteriai, mažėja, o naujagimiai gimsta didesni – teigia prof. Gražina Drąsutienė. – Medikams nerimą kelia tai, kad ženkliai auga cezario pjūvio operacijų skaičius bei daugėja intervencijų gimdymų metu. Tai lemia daug priežasčių, viena iš jų  – šiandien gimdo gerokai vyresnio amžiaus moterys, negu prieš keliasdešimt metų.“

Pasaulyje per paskutinius penkerius metus tūkstančiui gyventojų tenka 19.95 gimimų, ekspertai prognozuoja kad per artimiausius 40 metų gimstamumas mažės dar 45 proc. Mažiausias gimstamumas Europoje yra Italijoje. Lietuva priskiriama prie mažiausią gimstamumą turinčių šalių Europoje – tūkstančiui gyventojų tenka 9,11 gimimų. Šiuolaikinės moterys gimdo rečiau ir mažiau: 2003 metais vidutinis vaikų skaičius, kuriuos pagimdė lietuvė moteris per gyvenimą, buvo 1,3, palyginimui 1959 metais šis rodiklis buvo dvigubai didesnis – 2,6.

Pastaraisiais metais stebimas gimdyvių amžiaus didėjimas: 2000 m. vidutinis gimdyvės amžius buvo 26,8 m. , o 2008m. – 28,3  metų.Medikai pažymi tiesioginį amžiaus ir gimdymo komplikacijų ryšį – ypač pirmą kartą gimdančioms. Vyresnėms nei 35 metų moterims cezario pjūvio rizika išauga 2 kartus, didėja rizika gimdos pašalinimui, lėtinei hipertenzijai, priešlaikiniam gimdymui, netaisyklingai vaisiaus padėčiai, mirtingumui.

Lietuvoje kasmet vis daugiau gimdymų užbaigiama operaciniu būdu. 1996 metais 10,8 proc. moterų gimdymas buvo užbaigtas cezario pjūvio operacija, o 2009 metais tokių atvejų jau buvo 24,4 proc. Nuolat didėjančiam cezario pjūvio operacijų skaičiui Lietuvoje turi įtakos priežasčių kompleksas. Pirma, tarptautiniu mastu pasikeitė požiūris į kai kurias cezario pjūvio indikacijas, pavyzdžiui, esant sėdmenų pirmeigai nerekomenduojamas gimdymas natūraliais takais. Supažindinus gimdyvę su galimomis komplikacijomis, dažniausiai pasirenkamas operacinis gimdymo būdas.

Antra, nėščiosios po pagalbinio apvaisinimo paprastai taip pat gimdo cezario pjūvio operacijos būdu. Lietuvoje gimsta didesnio svorio naujagimiai, kas taip pat didina cezario pjūvio skaičių, o tobulėjančios diagnostikos priemonės leidžia anksčiau ir tiksliau nustatyti vaisiaus patologiją, todėl neretai tenka nėštumą baigti operaciniu būdu ir perduoti naujagimį tolesniam gydymui.

Pažymėtina, kad šiandien gimdo moterys ir po sudėtingų  inkstų transplantacijos, širdies  operacijos ir kitų ligų – jų gimdymai dažnai baigiami operaciniu būdu. ŽIV infekuotų moterų anksčiau nebuvo. Joms taip pat gimdymą tenka užbaigti cezario pjūvio operacija, kad būtų apsaugotas vaikas.

Jei pirmasis gimdymas buvo užbaigtas operaciniu būdu, pakartotinai gimdant dažnai taip pat atliekamas cezario pjūvis, ypač jei indikacija operacijai buvo iš motinos pusės. Taigi, didėjant pirmą kartą gimdančių moterų cezario pjūvio operacijų skaičiui, daugėja ir pakartotinai operuojamų gimdyvių.

Gydytojai atkreipia dėmesį, kad populiarėjantis ekologinis judėjimas, sveika gyvensena ir natūralus gimdymas yra sveikintinas reiškinys, bet reikėtų į tai žiūrėti itin atsakingai. “Nederėtų stačia galva pulti į madingas natūralaus gimdymo tradicijas, kurias praktikavo mūsų močiutės ir prosenelės. Gimdymas yra natūralus, bet labai sudėtingas procesas, – teigia prof. G. Drąsutienė. – Joks operacinis gimdymas negali atstoti natūralios gimdymo eigos tiek motinai, tiek naujagimiui, todėl visos priemonės, kurios gimdymo metu palengvina jo eigą, mažina operacinių intervencijų skaičių ir jų veikimas pagrįstas mokslo įrodymais, yra sveikintinas reiškinys“.

Kaip teigia Vilniuje viešintis  gydytojas akušeris Dr. Andreas F. Schaub, akušerinis gelis palengvina gimdymą ir apsaugo tiek motiną, tiek kūdikį. Jo veikimas paremtas išskirtinai fizikos dėsniais: jis palengvina gimdymą sumažindamas trinties jėgas, panašiai, kaip nuimant ankštą žiedą nuo piršto, šis patrinamas muilu. Jį vartoti gali tiek pirmą kartą, tiek pakartotinai gimdančios moterys, kurios gimdo natūraliais gimdymo takais.  Gelio poveikio dėka gimdymas sutrumpėja dviem valandomis, kas leidžia išsaugoti kūdikio ir mamos energiją, mažėja tarpvietės plyšimų. Gelio saugumas tiek kūdikiui, tiek motinai yra patvirtintas klinikiniais tyrimais.

“Gelis yra veiksminga ir svarbi parama moterims, turint minty, kad moterys gimdo vyresnės ir komplikacijų riziką didesnė,- teigia A. F. Schaub.

{diena2}