Kambarinėms gėlėms jau pavasaris

Kambariniai augalai jau pabudo iš žiemos miego. Dabar pats metas juos persodinti, kad jie dar sparčiau lapotų ir džiugintų mus savo žiedais žydėjimo laikotarpiu. Pirmiausia persodinamos tos gėlės, kurių šaknys netelpa vazone, ar sergančios įvairiais puviniais. Vėliau – kiti kambariniai augalai, tik nejudinamos tuo metu žydinčios gėlės. Jauni, greitai augantys augalai persodinami kasmet arba kas antrus, o senesni ir lėtai augantys – kas 3–5 metus.

Kas žinotina persodinant

Palmės, monsteros, jukos, dracenos, fikusai nemėgsta, kai judinamos šaknys. Joms geriausia pakeisti tik viršutinį žemių sluoksnį. Dideli augalai sodinami į naują indą, kai pradeda irti senasis. Prieš persodinant augalai gausiai palaistomi. Kai žemė drėgna, lengviau iš vazono išimti, mažiau nukenčia šaknys. Pažeistos, sergančios šaknys pašalinamos, žaizdelės apiberiamos trintomis medžio anglimis.

Augalai (ypač sumedėję) persodinami tokiu pat gyliu. Žemės aplink beriamos tolygiai iš visų pusių, suspaudžiamos, paskui gausiai paliejama. Vazono viršuje (1–2 cm iki viršaus) turi likti vietos vandeniui laikytis. Meileniai ir kitos svogūninės gėlės sodinamos taip, kad pusė svogūno liktų virš žemės.

Išskirstant tankius ilgalapių inkstpaparčių kerus (dažnai viename vazone užauga keletas), reikėtų išsaugoti ilgas plonas lyg siūlai palaipas (ūsus). Tik dalį orinių monsteros šaknų patariama kišti į vazoną, kitas reikėtų palikti kabėti (kirpti nevalia). Antraip ji pradės skursti, praras grožį.

Kaktusus lengviau perkelti į kitą vazonėlį apvyniotus popieriumi, tuomet jie neapsivelia žemėmis.

Sukulentus geriausia sodinti į visiškai sausą žemę, saikingai palaistyti tik po kelių dienų. Visi persodinti kambariniai augalai apie mėnesį, kol prigyja, saugomi nuo tiesioginių saulės spindulių.

Parinksime vazoną

Greitai augančiam augalui reikia truputį platesnio (2–3 cm) vazono už senąjį – įstačius šaknų gniužulą į vazoną, turi likti 1–2 cm laisvos vietos naujai žemei.

Kaktusų šaknys menkos, paviršinės, todėl šie augalai sodinami į mažus vazonėlius, kad šaknys užimtų visą plotą. Prasčiau auga juodos spalvos vazonėliuose, nes jie saulėje greitai įkaista. Tai kenkia šaknims. Sukulentai ar rutuliški kaktusai gražiausi žemame inde. Jis turi būti 2–4 cm platesnis už stiebą.

Naujus molinius vazonus prieš sodinant reikia keletą valandų pamirkyti, kad vanduo sugertų degant susidariusias kenksmingas medžiagas, sienelės geriau praleistų orą. Naudotus vazonus reikia kruopščiai išplauti (geriau su soda), paskui perlieti švariu vandeniu.
Vazone reikia įrengti drenažą. Tam tinka specialūs akmenukai, seno molinio vazono šukės. Mažesniuose vazonuose drenažo sluoksnis turi būti 1,5–2 cm, į didesnius ir aukštesnius, ant dugno įdėjus šukių, pilamas storesnis rupaus žvyro sluoksnis.

Tinkamas žemių mišinys

Geriausiai augalas jausis perkeltas į tokios pat rūšies substratą. Įvairiems augalams reikia skirtingų žemės mišinių.

Azalijoms, hortenzijoms, kamelijos geriausias durpinis, rūgštus (pH 4–4,5) žemių mišinys su perpuvusiais spygliais.

Epifitams, paparčiams tinkamiausias durpių, kiminų, ąžuolų lapų ir pušų bei ąžuolų žievių (lapai ir žievės turi būti brandinti) mišinys (pH 5,5–5,8).

Marantiniai augalai – kalatėjos, marantos, ktenantės, stromantės – sodinami į lengvos, rupios, puveningos žemės su putplasčio dribsniais mišinį iš lapų, durpių, spygliuočių žemės ir smėlio (2:2:1:0,5). Juo augalai didesni, tuo daugiau į žemių mišinį dedama lapinės žemės.

Fuksijoms tinka velėninės žemės, durpių, perpuvusio mėšlo ir komposto (2:2:2:1) arba velėninės žemės, durpių ir smėlio (3:2:1) mišinys (pH 6–6,5). Sunkesniame priemolio dirvožemyje jos lėčiau auga, prasčiau žydi.

Kaktusams reikia velėninės lapinės žemės, smėlio, smulkių raudonų plytų duženų, medžio anglies gabalėlių ir rupaus žvirgždo mišinio (2:2:0,5).

{valstietis2}