Ar įmanoma maistą atšaldyti naudojant mikrobangų krosnelę?

Technologijos.lt

 Deja, ne. Mikrobangų krosnelės veikimo principas remiasi tuo, jog jos pagreitina šildomame objekte esančių atomų judėjimą, taip generuodamos karštį. Atomų judėjimui sulėtinti jos nėra tinkamos. Tačiau ar įmanoma (nors teoriškai) “atvirkštinė” mikrobangų krosnelė, kuri galėtų per itin trumpą laiką atšaldyti į ją patalpintą daiktą?

Šie buityje paplitę įrenginiai gali paversti suledėjusį picos gabalą į valgyti tinkamą ištirpusį “gėrį” vos per porą ar trejetą minučių, tačiau jos nepadės išgelbėti rankose tirpstančių ledinių pyragaičių. Gaminant maistą, mikrobangų krosnelė transformuoja elektros srovę į aukšto dažnio elektromagnetines mikrobangas.

 

Maisto molekulės – ypač vandens ir riebalų – absorbuoja šią energiją ir pradeda virpėti dideliu dažniu, dėl ko jos greitai kaista ir sušildo jas supančias maistą sudarančias medžiagas. Nors maisto likučių atšaldymas būtų tikrai paranki funkcija, šis įrenginys veikia tik viena kryptimi, aiškina Masačūsetso universiteto (JAV) mikrobangų ekspertas profesorius David’as Pozar’as. Mikrobangos gali tik pagreitinti atomus, o ne sulėtinti juos.

 

Tiesa, mokslininkai vis gi turi aukštosiomis technologijomis paremtą metodą atomams sulėtinti – lazerius. Jei iššautume lazeriu į judantį atomą, šis absorbuotų lazerio fotonus ir išspinduliuotų juos visomis kryptimis, ko pasekoje atomas beveik stabiliai sustotų vienoje vietoje. Patalpinus atomą į kelių spindulių susikirtimo tašką, jo judesio momentą būtų galima sumažinti visomis kryptimis, taip sumažinant jo energiją ir temperatūrą.

 

Tokia procedūra per mažiau nei sekundę laiko atomo temperatūrą galėtų sumažinti net pora šimtų laipsnių – iki daug didesnio šalčio, nei kad jums kada nors prireiktų. Tačiau technologija efektyviai veikia tik su mažo tankio vieno cheminio elemento vienatominėmis dujomis, jos maistui šaldyti artimiausioje ateityje tikrai nepritaikysime, įsitikinęs Teksaso universiteto (JAV) fizikas Mark’as Raizen’as.

 

“Šiuo metu mitybos požiūriu tai būtų naudinga tik tuo atveju, jei galėtumėte pasisotinti maždaug tūkstančiu natrio atomu”, juokauja mokslininkas.

 

www.technologijos.lt