Į pagalbą kaimo plėtrai skuba nacionalinis kaimo tinklas
Valstietis.lt
Lietuvos žemės ūkio universitete organizuotame visuotiniame Lietuvos kaimo tinklo posėdyje nariams pristatytas Tinklo nuostatų projektas, aptartas komitetų darbo reglamentas, suformuota Tinklo vizija ir misija. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, kuriamas nacionalinis kaimo tinklas (Tinklas). Už Tinklo sudarymą atsakinga Žemės ūkio ministerija (Ministerija). Šiuo metu ji rengia Tinklo teisės aktų projektus, inicijuoja jų nagrinėjimą su tinklo nariais.
Tinklas, bendrai veiklai apjungdamas visas tik kaimo plėtros procese dalyvaujančias organizacijas: kaimo bendruomenes, vietos veiklos grupes, žemės ūkio ir kaimo nevyriausybines organizacijas, savivaldybes, valstybės ir mokslo institucijas, verslo organizacijas, rinks, kaups ir skleis gerą žemės ir maisto ūkių bei kaimo plėtros patirtį. Jis sudarys sąlygas kaimo plėtros dalyviams bendradarbiauti tarpusavyje nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu. Tinklas teiks siūlymus dėl efektyvios Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos (Programa) įgyvendinimo.
Tinklas finansuojamas pagal Programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Nacionalinis kaimo tinklas“. Iki 2013 m. jo veiklai numatoma skirti per 32 mln. Lt. Lietuva, skirtingai nei dauguma ES šalių, siekia, kad įgyvendinant šią Programos priemonę paramą galėtų gauti patys Tinklo nariai. Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento duomenimis, norą dalyvauti Tinklo veikloje pareiškė 95 organizacijos.
Tinklo posėdį žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius. , apžvelgdamas apklausos rezultatus apie formuojamą Tinklą. Pagal šiuo metu kuriamą Tinklo modelį, iniciatyva ir konkretūs uždaviniai pirmiausiai turėtų būti keliami iš apačios, t.y. žemiausios Tinklo grandies – komitetų ir tinklo narių. Jų tinkle numatomi net penki. Pirmųjų keturių pavadinimai ir nagrinėjami klausimai atitinka Programos kryptis: I-asis komitetas – „Žemės, maisto ir miškų ūkio sektoriaus konkurencingumo didinimas“, II – „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“, III – „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“, IV – „Leader metodo įgyvendinimas“ ir bendruomeniškumo kaimo vietovėse. Penktasis komitetas nagrinės bendruosius Programos įgyvendinimo, žemės ir maisto ūkių bei kaimo plėtros klausimus. Planuojama, kad pastarąjį komitetą sudarys valstybės institucijų ir įstaigų atstovai bei po vieną kitų komitetų deleguoti nariai.
Remiantis Tinklo nuostatų projektu, narys gali dalyvauti tik vieno komiteto veikloje tikrojo nario teisėmis (galimybė balsuoti priimant sprendimus ir būti deleguotam į aukštesnį Tinklo valdymo organą – Tarybą) ir stebėtoju (be teisės balsuoti ar būti siūlomam į Tarybą) kituose komitetuose. Penki Tinklo komitetai po penkis savo narius galėtų siūlyti į aukštesnį Tinklo valdymo organą – Tarybą, kuri nagrinėtų komitetų balsų dauguma suformuluotus prašymus dėl aktualių klausimų ar kitos būtinos pagalbos.
Tinkle be penkių komitetų bei Tarybos, nuolat dirbtų ir sekretoriatas, kuris teiktų techninę pagalbą (administravimo funkciją) Tarybai ir kitoms Tinklo struktūroms. Sekretoriato funkcijas vykdytų Ministerijos Kaimo plėtros departamentas.
Pirmajame visuotiniame Tinklo posėdyje išklausius Ministerijos specialistų glausto Lietuvos kaimo tinklo nuostatų ir pavyzdinio Tinklo komiteto darbo reglamento projektų pristatymo, aptarti pastarųjų dokumentų, išsakyti savo lūkesčių Tinklo veiklai, pabandyti suformuluoti priimtinos Tinklo vizijos ir misijos, posėdžio nariai išsiskirstė darbui į komitetus.
Tikimasi, kad artimiausiu metu komitetuose išrinkus pirmininkus bei delegatus į Tarybą, bus sulaukta pastabų Tinklo ir jo komitetų darbo nuostatoms. Sustygavus komitetų ir sekretoriato darbą, realaus Tinklo darbo rezultatų – pirmųjų informacinės geros patirties sklaidos projektų įgyvendinimo tikimasi dar šiemet.