Trečioji lytinė orientacija: aseksualumas
Sunku patikėti, kad šiuolaikinėje sekso manija apsėstoje visuomenėje gali atsirasti žmogus, kurio seksas visai netraukia, rašo independent.co.uk, bet tokių yra — ir ne vienas. Aseksualai, kaip žmonių kategorija, buvo „atrasti“ prieš maždaug 50 metų, kai mokslininkas Alfredas Kinsey, kurdamas seksualumo skalę (kur 0 buvo visiško hetroseksualumo rodiklis, o 6 — visiško homoseksualumo), pastebėjo, kad yra tam tikra žmonių grupė, kurios visai neįmanoma pažymėti 0–6 spektre. Šie mistiniai „X’ai“, kurie sudarė net 1,5 proc. visų tyrimo respondentų, apskritai nesidomėjo seksu.
Aseksualų egzistavimą taip pat patvirtino naujesni 1994 metais atlikti tyrimai, kuriais buvo nustatyta, kad 1 proc. žmonių nejaučia lytinio potraukio kitiems individams. Tačiau daugiau mokslinių tyrimų (apie aseksualumo kilmę, priežastis ar požymius) neatsirado ir aseksualai tik dabar pradeda suprasti, kad jie visai kitokia žmonių kategorija.
Tessa Barratt (22) vadina save aseksuale. Mergina vis dar skaisti, tačiau ji tvirtina, kad jos susilaikymas nėra susijęs su religiniais ar moraliniais motyvais. „Celibatas yra pasirinkimas, o aseksualumas yra orientacija. Tu nepasirenki toks būti, tu tiesiog toks esi nuo pat gimimo“, — aiškino ji.
Daugelis stengiasi paaiškinti Barratt neįprastą orientaciją ir dažniausiai kaltę suverčia vaikystės traumoms arba apskritai apkaltina ją frigidiškumu ar net bandymu nuslėpti homoseksualius polinkius. „Manau, kad yra tam tikra grupė žmonių, kurie tvirtina esantys aseksualai dėl to, kad bijo sekso arba praeityje patyrė kažkokią traumą, kuri juos privertė sekso atsisakyti. Neneigiu, kad tokie žmonės sudaro dalį aseksualų populiacijos, tačiau taip pat manau, kad yra tokių žmonių, kurie fiziologiškai skiriasi nuo kitų, jie biologiškai „užprogramuoti“ nejausti seksualinio geidulio kitiems“, — teigė mergina.
Studentas Andy Hollandas (20) irgi tvirtina esantis aseksualus. Norėdamas suprasti, kodėl jis taip skiriasi nuo kitų bendraamžių vaikinų, jis nusprendė išbandyti seksą pats. „Galvojau, kad galbūt manyje staiga sužydės užsislėpęs seksualumas, bet aš neturėjau tam potraukio“, — pasakojo jis. Hollandas, išbandęs seksą iš smalsumo, nustatė, kad tai buvo „ganėtinai smagu“, tačiau jis nepanoro antrą kartą pakartoti akto. „Jei tai atsitiks, nieko tokio. Tarkime, man patinka golfas, bet, jei jo niekada gyvenime vėl nepažaisiu, man tikrai nėra svarbu“, — aiškino jis.
Be akivaizdaus abejingumo seksui, kitas biologinis aseksualumo požymis — Hollandui neauga barzda. Lytinio sveikatingumo daktaras Davidas Edwardsas ištyrė jo psichologinę būseną bei kraują ir nustatė, jog Andy neturi jokių fiziologinių anomalijų: jo testosterono kiekis normalus, o depresijos, galinčios malšinti libido, nė kvapo. Viskas dar labiau komplikuojasi atsižvelgus į faktą, jog dauguma aseksualų masturbuojasi. Tik skirtumas tas, kad jų seksualinis susijaudinimas visiškai nesusijęs su seksualiniu potraukiu, t. y. noru mylėtis su kitu asmeniu. „Aš jaučiu seksualinį susijaudinimą, tačiau tas pojūtis neverčia imtis veiksmo su kitu“, — aiškino T. Barratt.
Aseksualų egzistavimas tik neseniai iškilo į dienos šviesą ir tik pamažu žmonės pradeda pripažinti, kad tai yra „tikra“ seksualinė orientacija, o ne pramanas. Net „Facebook“ socialiniame tinklalapyje jau atsirado aseksualų grupė, turinti 585 narius. Bet kodėl gi jie iki šiol nebuvo pastebėti? Gal dėl to, kad jų buvimas nėra toks akivaizdus kaip padažytos transvestito lūpos? O gal tai susiję su mūsų suseksualintos visuomenės pažiūromis: tie, kurie nedalyvauja amžinoje dauginimosi virtinėje, paprasčiausiai yra nematomi arba psichologiškai sugadinti?
