Didelės šilumos kainos – ir vartotojų, ir rajono vadovų galvos skausmas

Rajono gyventojus pasiekus sąskaitoms už komunalinius patarnavimus per pirmąjį šių metų mėnesį, Savivaldybės meras Vilhelmas Džiugelis prieššventinį penktadienį skubiai sušaukė pasitarimą.
Kartu su šilumininkais, daugiabučius namus administruojančių įmonių vadovais, verslo atstovais ir socialiniais darbuotojais buvo aiškinamasi, dėl kokių priežasčių susidarė dideli šilumos kainų skirtumai, ką daryti, kad už šildymą nereikėtų mokėti tiek daug ir kaip galima pagelbėti sunkiai besiverčiantiems žmonėms.

Pradėdamas pasitarimą meras prisipažino, kad gauta sąskaita už šildymą jį šokiravo taip pat kaip ir visus mažeikiškius. Deja, pagal galiojančius įstatymus, šilumos kainas Lietuvoje nustato ne meras, ne Taryba ir ne šilumininkai, o Valstybinė energetikos ir kainų kontrolės komisija. Šilumos kainų tvirtinimas Taryboje yra tik formalumas. Meras teigė, kad didelių šilumos kainų priežastis – ydinga jų nustatymo metodika, neleidžianti kainas perskaičiuoti dažniau kaip vieną kartą per metus.
Netobulų įstatymų, su kuriais Savivaldybei tenka taikstytis, yra ir daugiau. Kaip pavyzdį meras paminėjo savivaldybių biudžeto sudarymo metodiką, dėl kurios ne kartą kreiptasi į šalies valdžios institucijas. Deja, rezultatų kol kas nesulaukta. Savivaldybės vadovo įsitikinimu, ydinga yra ir mokinio krepšelio sudarymo metodika, verčianti Savivaldybę uždarinėti mokyklas, supriešinanti su kaimų bendruomenėmis. „Kodėl kai kuriems namams šilumos kainos tokios didelės ir ką galima padaryti, kad jos nebūtų tokios skaudžios?“ – tiesų klausimą meras Vilhelmas Džiugelis adresavo „Mažeikių šilumos tinklų“ vadovui Jonui Jurkui.
J.Jurkus konkrečiais skaičiais paneigė kalbas, kad Mažeikiuose šiluma pati brangiausia: vidutinė šilumos kaina Lietuvoje – 6,40 Lt/kv.m., o Mažeikiuose – 5,40 Lt/kv.m. J.Jurkus pritarė merui, kad šilumos kaina būtų kitokia, jei būtų teisinga jos nustatymo metodika. „Mažeikių šilumos tinklų“ direktoriaus pavaduotojas Jonas Jurkonis teigė, kad nepaisant sustiprintos daugiabučių namų šilumos punktų priežiūros šilumos sunaudojimas sausio mėnesį, palyginus su gruodžio mėnesiu, gerokai išaugo. Jei vidutinė 1 kvadratinio metro šildymo kaina gruodžio mėnesį buvo 3,20 Lt, tai sausį – 5,40 Lt. Viename miesto daugiabutyje 1 kvadratinio metro šildymo kaina sausio mėnesį buvo tik3,20 Lt, o, pavyzdžiui, Laisvės, Stoties, Vileišio, Vasario 16-osios, Burbos, Reivyčių kvartalo gatvių namuose – net po 8 Lt. Yra siūlymų šilumos kainą peržiūrėti kas ketvirtį arba kas mėnesį, bet jei nebus pakeista šilumos kainų nustatymo metodika, greičiausiai peržiūrėti šilumos kainas, anot MŠT vadovų, galima bus tik nuo liepos 1 dienos.
J.Jurkus sakė, kad su AB „Mažeikių nafta“ yra pasirašytas ketinimų protokolas dėl šilumos trasos iš įmonės į šilumos tinklus tiesimo, bet įmonės valdyba šį klausimą dar tik svarstys. Tai stabdo kitus sprendimus. Vienas iš galimų šilumos kainos mažinimo kelių – statyti vieną ar du biokuro katilus, kurie greitai atsipirktų. Kitas kelias – „Mažeikių nafta“ pasirengusi imti didelį kiekį gamtinių dujų, tad baigus tiesti dujotiekį į įmonę gamtinės dujos turėtų atpigti, o kartu su jomis – ir šiluma. Realiausia išeitis, anot J.Jurkaus – renovuoti namus.
Ekonomikos ir verslo konsultacijų įmonės „Versmintė“ vadovas Kazys Čepys namų renovaciją taip pat įvardijo kaip realiausią išeitį. „Jei MŠT šilumos kainą kiek ir sumažins, tai neišgelbės, nes negalima skurdinti įmonės. Mes laužom ietis dėl vos kelių procentų ekonomijos, o didžiausia problema – neekonomiški namai“, – sakė K.Čepys. Anot jo, modernizuotame name Plungėje 60-ies kvadratinių metrų buto šildymas sausį kainavo 60 litų. Todėl reikia šviesti žmones, kad jie suprastų renovacijos reikalingumą. Žinoma, visada atsiras politikierių, kurie kurstys žmones įvairiems piketams, tačiau piketai nieko neišspręs. Į verslininko S.Ranco skeptiškas pastabas dėl renovacijos atsiperkamumo K.Čepys atsakė, kad jei projektus ruoš protingi žmonės, ekonomijos pakaks kreditui grąžinti – praktika rodo, kad žmonės kreditus grąžina per 3-5 metus.
„Mažeikių butų ūkio“ vadovas Vidmantas Stonkus sakė, kad atlikus analizę matyti, jog už šildymą brangiau moka mažesnių namų gyventojai. Kita bėda – apgaudinėjimai. Žmonės nedeklaruoja sunaudoto karšto vandens, o dėl to kenčia kaimynai. Remontuojant butus mažesni radiatoriai pakeičiami į didesnius, įsirengiama grindų šildymą, dėl to vėlgi kenčia kaimynai. Nors pakeista apie 90 proc. visų namų durų, žmonės jas neretai palieka atdaras, sulaužomos spynos.
Dabar keičiami laiptinių langai – tai duoda didelį efektą. V.Stonkus pateikė konkrečius pasiūlymus: 1) atnaujinti karšto vandens skaitiklių patikrą; 2) skelbti namų laiptinėse, kiek kuris butas deklaruoja sunaudoto karšto vandens. MBŪ vadovo teigimu, dar galima būtų susitarti neskaičiuoti delspinigių, jei vartotojai pasižadėtų skolas susimokėti vasarą.
Išklausęs visus kviestus asmenis Savivaldybės meras Vilhelmas Džiugelis pažadėjo, kad gauti racionalūs pasiūlymai bus svarstomi darbo grupėje smulkiajam ir vidutiniam vietos verslui paremti. Savivaldybės vardu įsipareigojo, kad bus parengtas sprendimo projektas kreiptis į Vyriausybę dėl šilumos kainų perskaičiavimo kas mėnesį. O gyventojus pakvietė aktyviau kurti namų bendrijas ir tapti tikrais savo namų šeimininkais.