Naujiena!!!

Skelbimų paieška

Susisiekime

Nori pranešti apie įvykį, renginį???

El.paštas: naujienos@infomazeikiai.lt

Naujausi komentarai

Artimiausi renginiai

NOEVENTS

Aplankyk!!!

Grupė SEKUNDA
Vestuviniai Muzikantai vestuvėms!

Kodėl gimdyme dalyvavę tėčiai retai palieka savo vaikus? PDF Spausdinti Email
Straipsnį paruošė Administratorius | 2013 m. birželio 02, Sekmadienis, 12:34

„Gimdymas yra normalus fiziologinis procesas. O gimdymo skausmą, kaip ir jo baimę, galima suvaldyti. Juk skausmo priežastis – ne kūne, o mąstyme...

Jeigu moteris nusiteikusi, kad gimdant jai skaudės, tai ir skaudės. Taigi keiskime mintis, mąstymą, pakeisime ir gimdymą“, – sako Mentalinio gimdymo, dar vadinamo „gimdymo su šypsena“ metodikos kūrėjas, gydytojas ginekologas Romualdas Šemeta. Nepakeičiamas pagalbininkas šitame mąstymo keitimo procese – moters vyras.


Gimdančios moters negalima palikti vienos


Gydytojas primena – gimdymo metu moteris atsiduria ekstremalioje būsenoje, ji negali savimi pasirūpinti. Todėl jai būtinas pagalbininkas. Ir tai gali ir turi būti jos vyras. Todėl nėščiųjų mokyklai jau dvidešimt metų vadovaujantis R. Šemeta į vaikelio laukimą, o vėliau gimdymą stengiasi įtraukti ir būsimuosius tėvelius.

Daug kur užsienyje gimdyme dalyvauja specialiai apmokytos moterys, vadinamos „dulos”, lietuviškai – gimdymo pagalbininkes. Tarpininkės tarp šeimos ir medikų, gimdančiąją palaikančios psichologiškai. Kadangi Lietuvoje tokių moterų kol kas nėra, ši užduotis tenka gimdyvių vyrams ir jie, pasak R. Šemetos, puikiausiai susitvarko.

„Įsivaizduokit, kad moteriai atėjo laikas gimdyti... Ji atvyksta į ligoninę, įeina į nepažįstamą patalpą, susitinka gydytojus – nepažįstamus žmones. Moteris jaudinasi, jai prasidėję sąrėmiai, prasidėjęs gimdymas. Visi pojūčiai paaštrėję. Ji į viską jautriau reaguoja... Gimdykloje vėlgi – sudėtinga aparatūra. Galima tik įsivaizduoti, kaip jaučiasi čia patekusi moteris. Todėl ji viena, be padėjėjo, į gimdyklą vykti negali, nes tai – per didelis stresas“, – sako tūkstančius naujagimių per savo ilgametę praktiką priėmęs gydytojas.

Norint išvengti bereikalingo streso moteriai prieš gimdymą jis rekomenduoja susipažinti su būsimo gimdymo vieta. Apsilankius joje antrą kartą, daug kas bus pažįstama ir taip smarkiai nebegąsdins. O jeigu šalia bus pagalbininkas – viskam pasirengęs moters vyras, ne šiaip sau stebintis, kaip viskas vyksta ir netgi galintis sutrukdyti gimdymui, bet ir mokanmntis padėti, moteris jausis rami, gimdymas bus lengvas ir džiaugsmingas.

Jei vyrai bijotų kraujo, pasaulyje vyrautų taika

 

Dažniausiai moterys galvoja, kad vyrai bijo kraujo, vaizdo gimdykloje neištvers, todėl jų ten neįsileidžia. R. Šemeta įsitikinęs – taip nėra. Jeigu vyrai bijotų kraujo, pasaulyje seniai vyrautų taika, kraujas seniai būtų pamirštas.

Vyrai, pasak gydytojo, bijo atsakomybės už naują gyvybę. Todėl vyras turi būti paruoštas gimdymui, vaikelio gimimui. Ne stebėti, kaip kas vyksta, bet padėti gimdančiai žmonai. Daugelis moterų gydytojui vėliau pasako: „Neįsivaizduoju, kaip būčiau pagimdžiusi, jeigu nebūtų padėjęs vyras...“

Paprašytos įsivaizduoti, kaip galėtų atrodyti jų svajonių gimdymas, moterys nesąmoningai atskleidžia, kad jame būtinai dalyvauja ar bent būna šalia ir jų vyras, o pats gimdymas atrodo šitaip: „Sąrėmiai prasidėjo anksti ryte. Vyras dar miegojo, aš dar pagulėjau, paskui išėjau pasivaikščioti, išsimaudžiau po dušu... Vyro dar nekėliau, jo pagalba dar nebuvo reikalinga. Tada vyrui ir sūneliui kepiau blynus; buvo sekmadienis, per televizorių žiūrėjom „Tele Bim Bam...“ Prasidėjus gimdymui nuvyko į gimdyklą, viskas vyko sklandžiai ir gerai, bes šalia buvo svarbiausias žmogus – vyras.

Idilija dvelkia ir kitas romantiškos gimdyvės laiškas, kurį R. Šemetą įdėjo į neseniai išleistą savo knygą „Mano svajonių gimdymas“: „Vakare aš užmiegu, ryte prabudusi randu šalia savęs vos gimusį mažylį, laukiantį, kol pabusiu ir jį pamaitinsiu.“ Vyras ir tėtis juos stebi ir džiaugsmingai šypsosi...

Vyras tėvystės jausmą turi išsiugdyti


R. Šemeta primena, kad vyrų neruošia vien stebėti, žmonai padėti per gimdymą. Juos ruošia šeimai, vaiko auginimui, todėl būsimus tėvelius į vaiko laukimo kviečia įsitraukti nuo pat žmonos nėštumo pradžios. Užsiėmimų metu jiems atskleidžia svarbiausius tėčio ir vaiko ryšio momentus. Jų yra 6-7, bet jie ypatingi ir reikšmingi.

Gydytojas pastebi, kad moteris turi įgimtą motinystės instinktą. Vyrui tėvystės jausmą reikia išsiugdyti. Kad dauguma jų nepavyksta to padaryti, liudija liūdna statistika. Kas antra šeima skiriasi, kas antras vyras palieka šeimą, tačiau blogiausia, kad 90 procentų atvejų tai atsitinka gimus vaikui.

Kokia priežastis? Vyrai neprisitaiko prie pasikeitusios padėties, kai šeimoje atsiranda vaikas. „Kaip aš juokauju, jie dar bernystės laikotarpyje, o čia jau – vaikas. Reikia išmokti jį priimti, nes vaiko ir tėčio ryšys labai svarbus“, – nepaliaujamai kartojo R. Šemeta.

Jo vadovaujama nėščiųjų mokykla kiekvienais metai rengia šeimų stovyklas. Šiemet į jas važiuos jau dvidešimtą kartą. Dvi savaites kartu su šeimomis gyvendamas gydytojas mato, kaip gražiai tėčiai elgiasi su mažais vaikais. Kaip gražiai moka juos nuraminti, paguosti. Ir tai vienas dalykas.

Antras dalykas – tuo metu mama gali pailsėti, nes tėtis užsiima su vaiku. Trečia – tai labai gerai pogimdyminės depresijos profilaktika jo žmonai. Pagaliau vaikui svarbu bendrauti ne tik su mama, bet su tėčiu.

Be tėčio ir mamos augančiam mažyliui gresia psichopatija


Ir dar vienas labai įdomus dalykas, kurį pastebėjo R. Šemeta: „Mūsų šeimų tarpe labai mažai skyrybų. Todėl, kad tėtį įtraukiam į šį procesą nuo pat pradžių, nuo pat vaikelio gimimo, ir tai stiprina šeimą, tėtis nepasilieka nuo šeimos nuošaly. Nebesako: „Ką kalbėti su vos gimusiu vaiku? Štai kai paaugs, eisim žaisti futbolo, tada...“ Bet tada gali būti per vėlu.

Didelę klaidą, pasak gydytojo R. Šemetos, daro mūsų valdžia, vis trumpindama vaiko auginimo, priežiūros atostogas. Vos metukų sulaukusį vaikelį mamos ir tėčiai turi kažkam palikti ir eiti į darbą. Tuo tarpu vaikų psichologai teigia, kad vaikas iki trijų metu turi augti šeimoje, o ne ugdymo įstaigoje. Anksti iš šeimos išplėštas mažylis patiria psichologinę traumą, sutrinka jo mąstymas, į blogą pusę pasikeičia jo elgesys.

Pasak vaikų psichologų, metų nesulaukusį vaikiuką bent pusmečiui atskyrus nuo tėčio ir mamos 40- čia procentų atvejų vystosi vaiko psichopatija. Panašūs dalykai vyksta ir su vyresniais vaikais, kuriuos į užsienį užsidirbti išvažiuojantys tėvai palieka seneliams ar giminaičiams. „Jie nori užsidirbti, vaikui užtikrinti geresnę ateitį, bet jiems niekas nepasakė, kad šitaip elgtis negalima. Vaiką jie turi pasiimti su savimi. Nežinodami, kad elgiasi neteisingai, smarkiai nudega – pasidaro daugiau žalos nei naudos“, – perspėjo šeimos, tėvų ir vaikų psichologine ir fizine sveikata besirūpinantis gydytojas.


 
Kiti straipsniai šioje kategorijoje
Pridėti naują komentarą
KOMENTARAI
Vardas:
El. paštas:
 
Komentaro pavadinimas:
Žemiau galite rašyti savo komentarą:
:angry::0:confused::cheer:B):evil::silly::dry::lol::kiss::D:pinch:
:(:shock::X:side::):P:unsure::woohoo::huh::whistle:;):s
:!::?::idea::arrow:
Įveskite paveiksliuke matomus simbolius.

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."

KOMENTARAI

Sukūrė Inforena   Kuriant panaudota atvirojo kodo TVS Joomla