Komisija aplankė Mažeikių mieste esančias Laisvės kovų vietas

Balandžio 23 d. Savivaldybės mero pavaduotojo Rimanto Norkaus vadovaujamos komisijos, Laisvės kovų vietoms įamžinti, nariai, aplankė Mažeikių mieste esančias Laisvės kovų vietas.

Viena iš tokių vietų – Savivaldybės administracijos pastatas. Komisijos narys, muziejininkas Algimantas Muturas pasakoja, kad pokario metais Savivaldybės pastato rūsyje buvo įrengtas politinių kalinių kalėjimas: „Dabartinio Civilinės metrikacijos skyriaus patalpose buvo kalinių moterų kamera ir kalėjimo administracijos patalpos, o rūsyje buvo kalinami vyrai. Dabartinės Savivaldybės kiemas pokario metais buvo aptvertas 3 m aukščio, stačių lentų tvora, ant jos viršaus išraizgyta spygliuotos vielos tvora. Čia buvo įrengta ir kalinių pasivaikščiojimo aikštelė, lauko tualetas, pirtis ir patalpa kalinių rūbuose įsiveisusioms utelėms išnaikinti – išdeginti“.

Pasak A. Muturo, rajono Laisvės kovų dalyviams buvo kilusi mintis rūsiuose atkurti kalėjimo patalpas ir čia įrengti muziejinę ekspoziciją. Tačiau minties atsisakyta, nes pavasarį ir rudenį, didesnių liūčių metu, patalpos užliejamos lietaus vandeniu, o norint jas sutvarkyti, reikia didelių investicijų.
Iš kalėjimo kaliniai tarybinių kareivių ir vilkšunių lydimi buvo varomi į J. Basanavičiaus gatvę, į dabartinį psichoneurologinį dispanserį, kur buvo įsikūręs KGB Mažeikių skyrius.

„Čia atvestieji įvairiais būdais buvo tardomi ir kankinami. Į pastato vakarinėje pusėje buvusią aikštelę atveždavo ir sumėtydavo kovose žuvusius partizanus, LLA kovotojus. Miesto gyventojai, žuvusiųjų giminės buvo varomi jų pažiūrėti. Gal atpažins, gal pravirks?! Jeigu taip atsitikdavo, tuoj pat buvo areštuojami ir tardomi. Pietrytinėje pastato pusėje buvo šulinys. Gali būti, kad ant jo dabar pastatyti garažai. Turima žinių, kad 1949-53 m. šulinio vanduo nebebuvo naudojamas KGB darbuotojų buitinėms reikmėms ir per tardymus sąmonę praradusiems kaliniams gaivinti.

Į šulinį buvo metami per tardymus nukankinti arba kovose žuvę kovotojai. Kelias paras prie pastato pagulėję žuvusiųjų lavonai nakties metu, slapčia, arkliu pakinkytu vežimu V. Burbos gatve, pro muzikos mokyklą, buvusią „dramblinę“ buvo vežami į durpyną.

Čia „laidotuvių dalyviams“ daug vargintis nereikėjo. Vasarą kasant durpes ir sausinant durpyną jau buvo iškastos tranšėjos, į kurias lavonus reikėjo tik įversti ir užstumdyti viršutiniu durpių sluoksniu. Yra žinoma, kad apie 1953-1956 metus, vieno miesto valdininko iniciatyva, nakties metu, slapčia, 27–29 žuvusiųjų palaikai buvo pervežti ir užkasti, mažeikiškių vadinamuose „nekrikštų-muzikantų“ kapeliuose“, – pasakojo muziejininkas.

Dar vienas šiurpus laisvės kovų objektas yra Mažeikių specialiosios mokyklos stadionas – buvusi miesto turgavietė: „Vakarinėje stadiono pusėje, arčiau buvusios milicijos pastato, pokario metais buvo vežami ir guldomi kovose žuvusiųjų palaikai. Vietos žmones ragindavo eiti ir žiūrėti į žuvusiuosius. Tikėtasi, kad gal kas nors pamatys brolį, seserį ar tėvą. Gal suriks, gal užsidengs ašaromis paplūdusias akis?

Šis vaizdas dieną ir naktį buvo akylai stebimas pro tuometinės milicijos langus. Kelias paras pagulėję saulės atokaitoje palaikai naktimis buvo gabenami į durpyną arba į kairėje Sedos gatvės pusėje, šalia buvusio miškų ūkio, plytėjusį pelkyną. Matyt, jeigu nepatingėdavo, paveždavo ir toliau už keliuko į žydų kapines, pakelyje link tilto.

Statant naująjį betoninį tiltą ir prietilčio pylimą dalis čia atvežtųjų palaikų, matyt, liko po kelio pylimu“, – tęsė pasakojimą A. Muturas. Komisijos narių manymu, mieste tinkamai nepažymėtos antitarybinių organizacijų „Sakalai“, „Rusenantis aukuras“, „Jaunųjų Lietuvos partizanų būrio“ dislokacijos vietos. Reikia patikslinti ir kurioje vietoje 1941 m., 1948-1952 m., geležinkelio stoties teritorijoje į vagonus buvo laipinami ir Sibiran tremiami Mažeikių krašto žmonės. Komisija sudaryta siekiant nustatyti ir įamžinti Laisvės kovų dislokacijos, Laisvės gynėjų žūties vietas ir pan. Rajone, pasak A. Muturo, jau dabar yra žinoma virš penkiasdešimties tokių vietų. Ateityje, muziejininko manymu, tokių vietų bus rasta ir daugiau.

Komisijos nariai planuoja iki šių metų rudens aplankyti rajone esančias laisvės kovų vietas ir atlikti foto bei kartografinę fiksaciją, patikslinti objektų dislokacijos vietas. Komisija kreipiasi į Mažeikių miesto ir rajono senbuvius, prašydama dar kartą peržiūrėti namų palėpes, sandėliukus, nuotraukų albumus, kuriuose dar gali būti Lietuvos laisvės kovas menančių daiktų, dokumentų, nuotraukų, o radus, parašyti komisijos pirmininkui R. Norkui, adresu: Laisvės g. 8/ Laižuvos g. 1, Mažeikiai arba paskambinti šiais telefonais: 8 655 25474; 98203; 25798 (kviesti Algimantą). Taip pat kviečiami atsiliepti žmonės, žinantys nepaminėtus įvykius bei vietas, kuriose užkasti krašto laisvės gynėjai ar vietas, kuriose teko matyti besimėtančius laisvės kovų aukų palaikus.

www.infomazeikiai.lt informacija.