Savižudžiams nėra žodžio „vėliau“
lfa.lt Kaune nusižudė paauglė – jau trečia per penkias paras. Savaitės pradžioje šį pasaulį paliko 15-metė. Mergaitė iššoko iš daugiabučio balkono. […] Prieš daugiau nei savaitę Vilniuje 25 metų mergina pasirinko šuolį iš 12 aukšto balkono. […] Identiška situacija, kaip ir Vilniuje, pasikartojo Alytuje. Šios savaitės viduryje miestą sukrėtė 25 metų merginos savižudybė. Ji iššoko iš dvyliktame namo aukšte esančios laiptinės balkono. Atvykę medikai nukentėjusiajai niekuo negalėjo padėti – jaunos moters gyvybė jau buvo užgesusi.
Savižudybės virusu užsikrėtusiai visuomenei šviesos tunelio gale nematyti. Ši problema ypač išryškėja, kai savižudybei ryžtasi nepilnamečiai. Atrodo, kartais trūksta tiek nedaug: laiku ištarto paguodos žodžio, draugiško apkabinimo, patarimo savo laiku…
Savižudybė – planuotas ir impulsyvus apsisprendimas
„Savižudybė yra tiek planuotas, tiek akimirkos apsisprendimas. Žmogus apie tai ilgai galvoja ir svarsto. Iš pradžių būna atsitiktinės mintys, vėliau jos perauga į ketinimus. Šis procesas trunka ne savaites, ne mėnesius, bet dažniausiai metus ir dar ilgiau“, – Alfa.lt teigė psichologas Paulius Skruibis.
Su rūpesčių prislėgtais žmonėmis bendraujantis specialistas pasakojo, kad savižudybė labai susijusi su impulsyvumu: „Impulsyvūs, emocijų valdomi žmonės patenka į ypatingą rizikos grupę. Žmogus ryžtasi pakelti prieš save ranką, nes labai stipriai kenčia. Kai ta kančia pasiekia kritinę ribą, sprendimas būna priimamas staigiai.“
Žodžiai apie savižudybę nėra beprasmiai
Jūsų draugui ar draugei lyg tarp kitko užsiminus apie savižudybę, negalima tų žodžių praleisti negirdomis, juose gali slypėti užuominos, kurių neišgirdę vėliau galite pasigailėti.
„Bet kokiu atveju reikia reaguoti rimtai, nors tos kalbos gali ir skambėti lyg pokštas. Apie savižudybę galvojantys žmonės ilgą laiką būna prislėgti, nusivylę, netekę vilties, kad kažkas pasikeis į gerą pusę. Dar vienas požymis, kuris turėtų priversti susirūpinti, kai žmogus kalba tiesiai arba užuominomis apie savižudybę. Suprantama, kad gerokai mažiau žmonių nusižudo, nei kalba apie ją, bet vis dėlto…“, – pasakojo P. Skruibis.
Psichologas paminėjo du būdus, kaip turėtų elgtis artimieji ar draugai, pastebėję gilioje depresijoje skendintį žmogų: „Pirmiausia, kas turėtų būti padaryta, tai jaukioje aplinkoje pasikalbėti su tuo žmogumi. Svarbu surasti tam laiko, erdvės, noro. Reikia suvokti, kad sąvoka „vėliau“ išnyksta. Jei žmogus kalba apie savižudybę, tai rimtas ženklas, kad reikia ieškoti psichologinės pagalbos, motyvuoti tą žmogų, padėti jam. Nepaisant suteiktos pagalbos, žmogus vis tiek gali nusižudyti.“
Svarbus žiniasklaidos vaidmuo
„Viena ar kelios savižudybės sulaukia didesnio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio, jos tampa plačiai žinomos. 99 proc. žmonių gal ignoruos tokius straipsnius, bet tam vienam procentui jis gali padaryti lemtingą poveikį. Plačiai aprašytus savižudiškus poelgius kartoja panašaus amžiaus, panašios lyties ir charakterio žmonės. Paaugliai ypač jautrūs šiuo klausimu. Publikacijos turi būti korektiškos, reikia pranešti, kur galima kreiptis pagalbos“, – tvirtino P. Skruibis.
Psichologas pasakojo, kad bandę nusižudyti žmonės gali sugrįžti į normalų gyvenimą: „Didžioji dalis, kurie bandė nusižudyti, daugiau niekada to nekartoja. Konsultavau žmones, kurie balansavo ties savižudybės riba, galiu pasakyti, kad jiems galima padėti.“
Rizikos grupėse – gyvenimo užguiti žmonės
Savižudybės klausimas yra aptariamas visame pasaulyje. Specialistai yra suskirstę žmones į tam tikras rizikos grupes.
Į savižudybę linkę vieniši, nevedę, neturintys partnerio, artimų giminių žmonės, taip pat asmenys, turintys priklausomybių (alkoholikai, narkomanai).
Rizikos grupei priklauso asmenys, išgyvenę skyrybas, artimo žmogaus mirtį. Taip pat bedarbiai, finansinių problemų kamuojami žmonės.
Jautriausia visuomenės dalis, vaikai ir paaugliai, ryžtasi savižudybei patyrę patyčias, psichologinį ir fizinį smurtą.
Apie savižudybes skaičių kalba
Lietuvoje veikia kelios organizacijos, vykdančios savižudybių prevenciją, bet savižudybių skaičius išlieka itin didelis.
Nuo 1993 m. Lietuva pirmauja pasaulyje pagal vyrų savižudybių skaičių, o Europoje yra pirmoji ir pagal moterų savižudybes. 2007 m. duomenimis, šalyje iš 100 tūkst. gyventojų nusižudė apytiksliai 30 žmonių.
Lietuvoje apstu ir kitų problemų: besaikis alkoholio vartojimas, neatsargus vairavimas. Nuo išorinių priežasčių šalyje žūva 156,4 žm./100 000 gyv., kai ES vidurkis yra 42,4.
Tarp išorinių mirties priežasčių pačiu pirmuoju numeriu Lietuvoje yra savižudybė. Tiek savižudybių, tiek kitų į savęs žalojimą nukreipto elgesio rodiklių tendencijos vyrauja ir kitose regiono šalyse: Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Latvijoje, Kazachstane.
Jei nerandate artimųjų ar draugų užtarimo, pagalbos ranką išties specialistai:
http://www.krizesiveikimas.lt/
