Kūno signalai

Žagsulys, mėšlungis, netikėtas sumaudimas – visa tai gali būti ne tik atsitiktinis reiškinys, į kurį neverta kreipti dėmesio, bet ir kūno signalas, kad kažkas jūsų organizme yra ne taip, kaip turėtų būti…

Signalas: Traška sąnariai. Tikėtina priežastis: tarpsąnariniame skystyje esama įvairių dujų, tarp jų – deguonies ir azoto. Kai sąnarys staiga ištiesiamas, dujų burbuliukai sprogsta, sukeldami šį gerai pažįstamą iš sąnario sklindantį trakštelėjimo garsą. Trakštelėjimas gali pasigirsti ir sausgyslėms trinantis į kaulą.

 

Mažiau tikėtinos priežastys: jei kartu su trakštelėjimu pajuntate ir skausmą, tai gali rodyti ir sąnarių ar kremzlių ligas, pavyzdžiui, artritą.

 

Ką daryti? Jei trakštelėjus sąnariui neskauda – tai ir nesukite sau galvos. Tačiau jei juntate skausmą, sąnarys patinsta, parausta, ima kaisti, negalite atlikti pilnų judesių – būtina kreiptis į gydytoją, kuris nustatys tikslią priežastį ir skirs gydymą.

 

Signalas: sausos akys. Tikėtina priežastis: per ilgas sėdėjimas prie kompiuterio, per daug alkoholio, peršalimas, ilgas buvimas kondicionuojamoje patalpoje – visos šios priežastys gali išprovokuoti akių sausumą ir perštėjimą. Jį skatina ir kai kurie medikamentai: antidepresantai, antihistamininiai preparatai, vaistai nuo peršalimo.

 

Mažiau tikėtinos priežastys: nuolat sausėjanti akių gleivinė kartais gali būti vienas iš hipotiroidizmo ar autoimuninės ligos požymių.

 

Ką daryti? Jei akys sausėja nedaug, jums padės vadinamosios dirbtinės ašaros – lašinkite jų keletą kartų per dieną, ir diskomfortas praeis. Saulėtomis dienomis nešiokite saulės akinius su UV filtrais. Šie akiniai pravers ir šaltomis, vėjuotomis dienomis. Jei akių sausumas nesivargina – kreipkitės į gydytoją, kad išrašytų gydomųjų akių lašų.

 

Signalas: Šąla rankos. Tikėtina priežastis: stresas ir nerimas gali išbalansuoti jūsų nervų sistemą, sutraukti kraujagysles, dėl ko sutrinka kraujo cirkuliacija galūnėse. Kai kurių žmonių kraujo apykaita ir taip lėtesnė – dėl to rankos būna nuolat vėsios.

 

Mažiau tikėtinos priežastys: jei be šalčio jaučiate dar ir spazmus pirštuose, rankos tirpsta, pakinta jų spalva (iš balkšvos tampa melsva ar raudona), gali būti, kad jums pasireiškė Reino sindromas, kuriam būdingi šalčio ar nervinio streso sukeliami priepuolinio pobūdžio plaštakų, rečiau pėdų pirštų, kraujotakos sutrikimai. Taip pat šąlančios galūnės gali būti vienu iš užsikimšusių kraujagyslių ar jungiamojo audinio ligų požymių.

 

Ką daryti? Kvėpuokite giliau, išbandykite jums priimtiniausią relaksacijos techniką – kad sumažintumėte streso lygį ir paspartintumėte kraujo apytakos normalizaciją, vėsesniu oru mūvėkite pirštines, dažniau pašildykite rankas. Tačiau jei tai nepadeda, rankos pradeda šalti be jokios aiškios priežasties – kreipkitės į gydytoją.

 

Signalas: Chroniškas kosulys. Tikėtina priežastis: gerklę vis pakutena, o kosulys – natūralus jūsų kūno refleksas, su oro srove „išprašantis“ iš gerklės svetimkūnius ir dirgiklius. Chronišką kosulį gali sukelti nosiaryklės išsausėjimas dėl alergijos. Arba hiperaktyvios nosies gleivės nuslinko į gerklę. Kosulį gali sukelti ir skrandžio rūgščių refliuksas.

 

Mažiau tikėtinos priežastys: kvėpavimo takų spazmus gali sukelti kai kurie medikamentai, chroniška obstrukcinė plaučių liga (dažniausiai pasireiškianti rūkantiesiems), plaučių fibroidai, širdies vožtuvo ligos, dėl kurių plaučiuose ima kauptis skysčiai.

 

Ką daryti? Kreipkitės į gydytoją, kad išsiaiškintumėte tikrąją priežastį, o tada jums bus skirtas gydymas.

 

Signalas: Kojų mėšlungis. Tikėtina priežastis: ilgas sėdėjimas, stovėjimas, buvimas viena poza, visa diena su aukštakulniais gali ištempti jūsų blauzdų raumenis, o vėliau ir sukelti mėšlungio skausmus – kartais praėjus kelioms valandoms po nepatogios padėties ar naktį, miegant. Mėšlungio spazmus gali sukelti ir dehidratacija, elektrolitų pusiausvyros sutrikimai.

 

Mažiau tikėtinos priežastys: kai kurie medikamentai (pvz. cholesterolio kiekį mažinantys preparatai), prieštraukuliniai, antihistamininiai, osteoporozę gydantys vaistai, estrogenai, taip pat užsikimšę ar susiaurėję arterijos.

 

Ką daryti? Gerkite daug skysčių, valgykite kalcio, kalio, elektrolitų, magnio turinčio maisto – lapinių daržovių, bananų, pupelių. Rinkitės patogią avalynę, po ilgo stovėjimo ar sėdėjimo pamankštinkite kojas.

 

Signalas: Naktį pila prakaitas. Tikėtina priežastis: hormonų pusiausvyros sutrikimas. Sutrikus vidinei kūno savireguliacijos sistemai gali naktimis pilti karštis, imama gausiau prakaituoti.

 

Mažiau tikėtinos priežastys: vartojant kai kuriuos medikamentus, pavyzdžiui, antidepresantus, taip pat gali varginti naktinis prakaitavimas. Prakaitavimą dar gali sukelti ir kai kurios grėsmingesnės ligos – vėžys, vilkligė, tuberkuliozė.

 

Ką daryti? Sumažinkite temperatūrą savo miegamajame: atidarykite langą, dažniau vėdinkite. Miegui rinkitės tik prakaitą sugeriančią, iš natūralaus pluošto pagamintą pižamą. Ir pasitarkite apie šį reiškinį su gydytoju, kad skirtų reikiamus tyrimus ir nustatytų galimą priežastį.

 

Signalas: Knarkimas. Tikėtina priežastis: viršsvoris, nosies, sinusų problemos (pvz. adenoidai, alergija) gali sukelti patinimą, kuris blokuoja oro srautus nosies ertmėje. Užpakalinėje gerklės dalyje esantys audiniai ima vibruoti, ir pasigirsta tas erzinantis „chrrr“.

 

Mažiau tikėtinos priežastys: obstrukcinė miego apnėja, kai knarkimą lydi trumpi kvėpavimo stabtelėjimai.

 

Ką daryti? Kad kvėpavimo takai išliktų maksimaliai atviri, miegokite ne ant nugaros, o ant šono – tada gerklės audiniai nenukąra. Vaistinėse teiraukitės knarkimą stabdančių priemonių.

 

Signalas: Įtrūkimai lūpų kampučiuose. Tikėtina priežastis: arba jūs pernelyg dažnai laižotės lūpas, arba tai – organizmo reakcija į šaltį, sausą orą. Taip pat gali pasireikšti ir geležies, vitaminų A, C, B grupės trūkumas.

 

Mažiau tikėtinos priežastys: lūpų kampučių įtrūkimai gali būti ir grybelinės infekcijos požymis. Tokiu atveju aplink įtrūkimą oda ženkliai parausta. Taip gali pasireikšti ir alerginė reakcija į naujai pradėtą naudoti kosmetiką.

 

Ką daryti? Pasirūpinkite, kad lūpos gautų pakankamai drėgmės – jums padės drėkinamasis lūpų balzamas, taip pat riebus vazelinas, kuris tai drėgmei neleis išgaruoti. Jei ką tik pradėjote naudoti naujas kosmetikos priemones – liaukitės ir kurį laiką palaukite, o kai įtrūkimai užgis, galėsite vėl pabandyti. Jei žaizdelės negyja ar netgi gilėja, kreipkitės į gydytoją – visų pirma veikiausiai jums skirs vaistų nuo infekcijos, patikrins, ar tai – ne grybelis, galbūt rekomenduos pakoreguoti jūsų valgiaraštį.

 

Signalas: Tamsus šlapimas. Tikėtinos priežastys: jei negeriate pakankamai vandens, kepenų išskiriamas pigmentas tampa labiau koncentruotas, todėl šlapimas pastebimai patamsėja. Tiesa, tamsesnis šlapimas taip pat gali reikšti ir prasidėjusią šlapimo takų infekciją – tada šlapimas patamsėja nuo nedideliais kiekiais į jį patenkančio kraujo.

&
nbsp;

Mažiau tikėtinos priežastys: šlapimo pūslės arba kepenų infekcija, akmenys inkstuose taip pat gali lemti šlapimo patamsėjimą.

 

Ką daryti? Gerkite daugiau vandens. Jei šlapimo spalva ir toliau išlieka tamsi, juolab jei imate karščiuoti ar pajuntate skausmą šlapindamasi, noras šlapintis kyla dažniau, jis pasireiškia stipriau nei įprastai – kreipkitės į gydytoją.

 

Signalas: Krauju pasruvę akys. Tikėtinos priežastys: nemigo naktis, ilga darbo diena prie kompiuterio – tai dažniausiai pasitaikančios priežastys, kodėl akių baltymų kraujagyslės išsiplečia. Taip pat tokį akių paraudimą gali sukelti alergija, akių sudirginimas (pvz. dūmais).

 

Mažiau tikėtinos priežastys: gali būti, kad akies viduje kilo uždegimas arba prasidėjo akies voko infekcija. Jei akys krauju pasruvę nuolat, tai gali reikšti sistemines organizmo problemas – pavyzdžiui, autoimuninę ligą.

 

Ką daryti? Dirbdama prie kompiuterio dažniau darykite pertraukėles. Kas valandą užsimerkite vienai minutei, pamirksėkite dažniau. Jei reikia – pasinaudokite dirbtinėmis ašaromis ar akių drėgnumą atkuriančiais lašais.

 

Signalas: Kraujuoja dantenos. Tikėtinos priežastys: prastokai išsivalėte tarpdančius, juose liko bakterijų, kurios sukėlė dantenų sudirgimą. Taip pat dantenos gali kraujuoti dėl hormoninių pokyčių (nėštumo metu, PMS, premenopauzės periodu).

 

Mažiau tikėtinos priežastys: dantenų liga, retais atvejais – burnos vėžys.

 

Ką daryti? Valykitės dantis ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę, naudokite antibakterinį burnos skalavimo skystį, kruopščiai išsivalykite tarpdančius. Reguliariai lankykitės pas stomatologą.

 

Šaltinis: eli.lt

 

{parasas}