8 patarimai, kaip palengvinti nugaros skausmus

Europos duomenų sisteminė apžvalga parodė, kad dažniausia su darbu susijusi sveikatos problema yra nugaros skausmai, kurie vargino apie 30 proc. visų darbuotojų. Net trečdalis visų dirbančiųjų nurodo, kad jie yra nugaros skausmų rizikos grupėje bei nugaros skausmą patiria darbo vietoje.

Dažnai kenčiantieji nugaros skausmus kenčia nuo nemigos, apatijos, depresijos. Jų laikysena dažnai tampa netaisyklinga, žmonės nepasitiki savo jėgomis.

 

Dažniausiai nugaros skausmais skundžiasi darbingo amžiaus žmonės. Kai kuriose profesijose dirbantys asmenys nugaros skausmus patiria dažniau nei kiti (vairuotojai, statybininkai, malūnsparnių pilotai, slaugytojos, siuvėjos ir kt.).

 

Darbinėje veikloje atliekant nesudėtingus, bet daug kartų pasikartojančius veiksmus (t. y. dirbant monotonišką darbą – siuvėjos, vairuotojai), arba ilgai būnant priverstinėje nepatogioje padėtyje sėdint ar ypač stovint (pvz., blogai įrengta darbo vieta – netinkamas kėdės ar stalo aukštis, kompiuterio klaviatūra ir „pelė“ netinkamame aukštyje ir pan.), ar netaisyklingai (neergonomiškai) keliant ar nešant sunkų daiktą, dažnai kilojant ar nešiojant sunkius daiktus ar atlikus staigų ir nekoordinuotą judesį gali atsirasti rankų, kaklo, pečių, nugaros ir kojų kaulų-raumenų sistemos pažeidimų.

 

Žmogaus kaulų-raumenų sistema nėra pritaikyta darbui ilgalaikėje statinėje sėdimoje ar stovimoje padėtyje. Priklausomai nuo kūno laikysenos krūvis tarpslenksteliniams stuburo diskams tenka skirtingas: gulint jis yra mažiausias, stovint jis padidėja apie 4 kartus, o pasilenkus ar sėdint – apie 6 kartus. Todėl dirbantiems dažnai pasitaiko galvos, kaklo, kaklo-pečių ir juosmens skausmai. Tyrimais yra nustatyta, kad įvairūs kaklo-pečių ir rankos nusiskundimai (skausmas, tirpimas, šalimas, sutrikę jutimai ir kt.) tiesiogiai priklauso nuo darbo valandų skaičiaus ir kūno statinės padėties.

 

Keli patarimai, kaip išvengti nugaros skausmų ir juos sumažinti:

 

1. Kartkartėmis atkreipkite dėmesį į laikyseną darbo vietoje ir ją sąmoningai koreguokite. Gera ergonomika – tai fiziologiškai taisyklinga laikysena. Reikia nepamiršti, kad žmogaus taisyklingą laikyseną nulemia jo skersaruožiai raumenys (liemens bei kaklo paviršiniai ir ypač gilieji) – jų jėga, ištvermė ir jų tarpusavio balansas. Taigi, mes galime sąmoningai nesunkiai ją koreguoti. Tam tikrų raumenų grupių statinė įtampa ir apsprendžia ar galva palinkusi pirmyn ar ne, ar pasvirusi į šoną ar ne, ar vienas petys nuleistas, kitas pakeltas ir pan.

 

2. Visa darbo įranga bei baldai turi būti sureguliuoti taip, kad sumažintų nepatogią laikyseną, t. y. kad asmuo nebūtų susikūprinęs, pasilenkęs ar pasisukęs, kad darbo priemonės būtų nesunkiai pasiekiamos (t. y. išdėstytos pusračiu). Yra būtina, kad ekrano paviršiaus kampas ir aukštis, klaviatūros kampas ir aukštis, kėdės paviršių kampai ir aukščiai būtų reguliuojami. Derinant šiuos paminėtus paviršius, darbo stalo aukštį reikia parinkti taip, kad ekrano viršus būtų maždaug 5–8 cm aukščiau vartotojo akių lygio, o klaviatūra alkūnės lygyje.

 

3. Labai svarbi patogi nugaros atrama (atlošas). Ilgai dirbant sėdimoje padėtyje, kėdė turi turėti išlinkimus, atitinkančius žmogaus stuburo fiziologinius linkius, t. y. atitikti konkretaus asmens ūgį. Kėdės aukštis turi užtikrinti, kad pėdoms esant ant grindų arba ant atramos, šlaunys būtų lygiagrečios kėdės sėdimajai daliai. Kėdės sėdynė turi būti palinkusi į priekį 5–10 laipsnių kampu, o atlošo kampas 100–110 laipsnių kampu.

 

4. Madingi nešiojamieji kompiuteriai yra didelė ergonomikos problema. Vaizduoklis iš turi būti atskirai nuo klaviatūros, kad būtų išvengta nepatogios priverstinės padėties. Blogiausiu atveju galima panaudoti specialų stovą nešiojamam kompiuteriui.

 

5. Kadangi vaikų ir paauglių stuburas nėra galutinai susiformavęs, neleiskite savo vaikams žaisti kompiuterinių žaidimų keletą valandų iš eilės. Būtina fiziškai aktyvi pertrauka kas 30–60 minučių. Tam net galima panaudoti specialias kompiuterines programas, kurios pačios reguliuoja vaiko laiką praleistą prie kompiuterio ir patys atsijungia.

 

6. Būtina sąmoningai prisilaikyti darbo ir poilsio režimo. Pagal higienos normą, dirbant 8 val. per dieną, po vienos darbo valandos turi būti daromos 5–10 min. pertraukos, o dirbant 12 val. per dieną, pradedant devinta darbo valanda – 15 min. pertraukos. Pertraukų metu, esant galimybei, atliekama speciali akių, rankų, kojų, galvos, liemens mankšta ir pakeičiama darbo poza.

 

7. Rekomenduojama atlikti mankštos pratimus darbo vietoje.  Šie paprasti pratimėliai atliekami bent po 2–3 kartojimus kiekvienas, mažiausiai 1–2 kartus per dieną, lėtu tempu, vengiant staigių, perdėm energingų judesių ir jokiu būdu nenaudojant maksimalių pastangų. Atliekant pratimus neturi jaustis skausmo, o tik tempimas. Tai paprasti raumenų tempimo pratimai, kurie mažina nuovargį ir psichinę įtampą, padeda atgauti darbingumą, aktyvuoja širdies-kraujagyslių sistemą, aktyvuoja raumenų grupes kurios mažai dalyvauja sėdint. Pageidautina, kad kabinetas būtų bent šiek tiek išvėdintas.

 

7.1  Kaklo raumenų tempimas (sėdint), rankos laisvai nuleistos arba laikytis kėdės kraštų: maksimaliai pasukti galvą į dešinę, o paskui į kairę (liemuo fiksuotas); lengvai nulenkti galvą į priekį ir atlošti atgal (akcentuoti lošimąsi atgal); lenkti galvą prie dešinio ir kairio peties pakaitomis; viršugalvį tempti vertikaliai aukštyn, lyg būtų norima „paaugti“.

7.2  Plaštakos raumenų tempimas (sėdint): padėjus abi plaštakas ant darbo stalo delnais žemyn, maksimaliai ištiesti ir išskėsti rankų pirštus; padėjus abi plaštakas ant darbo stalo delnais žemyn, atlikti abiejų plaštakų sukimą į išorę, paguldant jas ant plaštakos nugarėlės.

7.3  Pečių lanko ir kaklo raumenų tempimai (sėdint): tempti vieną petį aukštyn (prie ausies), o po to – kitą; vėliau – abu pečius kartu; rankos sukabintos už galvos ir atsilošti liemeniu atgal (atsiremiant į atlošą) ir tempiant abi alkūnes atgal; abi sukabintas virš galvos tiesias rankas tempti aukštyn; tempti vieną tiesią ranką vertikaliai žemyn, o kitą tuo pat metu aukštyn.

7.4  Liemens raumenų tempimai (nusilenkimai) (sėdint): siekti ranka grindis (lenkiant liemenį) iš dešinės kėdės pusės, o po to iš kairės; kojos suglaustos, siekti grindų tiesiomis rankomis priekyje savęs; uždėjus plaštakas ant pečių, vieną alkūnę sukame į dešinę, kitą tuo pačiu metu į kairę, pasukant liemenį apie vertikalią kūno ašį.

7.5 Atsistojus: atlikti keletą pritūpimų pilnai sulenkiant kojas klubų ir kelių sąnariuose (10-20 kartų); maksimaliai pasistiebti ant pirštų galų (10–20 kartų).

7.6  Nusilenkimai (stovint): rankos ant liemens (arba nuleistos), lenkiamės lengvai pirmyn ir atgal lošiamės atgal (akcentuojant atsilošimą); rankos ant liemens, lenkiamės į dešinę ir į kairę. Baigiant, lengvai pasukame dubenį į dešinę ir į kairę. Giliau pakvėpuojame keliant rankas aukštyn.

 

8. Jeigu ilgai dirbant sėdimą darbą atsiranda nemalonūs pojūčiai nugaroje (skausmas ir pan.) kurie pailsėjus nepraeina, specialistai pataria kreiptis pagalbos pas asmens sveikatos priežiūros specialistus, kad būtų nustatyta jų priežastis, bei paskirtas tinkamas gydymas. Netinkamas nuskausminančių vaistų vartojimas yra viena iš lėtinių nugaros skausmų priežasčių.

 

{
diena2}