Prieš įregistruojant automobilio pirkimą turguje, jį būtina patikrinti Regitroje
2008 m. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Autotransporto priemonių grobimo tyrimo skyriuje (APGTS) buvo pradėti 36 ikiteisminiai tyrimai dėl automobilių identifikacinių kėbulo numerių klastojimo. Per pirmąjį šių metų ketvirtį jau užregistruota 16 šio pobūdžio nusikalstamų veikų.
Dėl sparčiai išaugusių automobilių identifikacinių kėbulo numerių klastojimo atvejų praėjusią savaitę surengėte pasitarimą su uostamiesčio APGTS pareigūnais bei VĮ „Regitra“ atstovais. Ar padėtis išties tokia grėsminga?
Situacija mūsų nedžiugina. Autotransporto priemonių grobimo tyrimo skyriaus darbą kontroliuojantis Klaipėdos miesto prokuroras Vytautas Agintas atkreipė dėmesį į sparčiai augantį nusikalstamų veikų, susijusių su automobilių vagystėmis, sukčiavimais bei identifikacinių kėbulo numerių klastojimu, skaičių. Manytume, jog tai susiję su pablogėjusia ekonomine situacija šalyje, pastebimai sumažėjus brangių automobilių pardavimams bei mažėjant gyventojų pajamoms. Todėl nuspręsta situaciją aptarti su visomis suinteresuotomis pusėmis ir imtis konkrečių priemonių jai pagerinti.
Norėčiau išskirti keletą momentų, apie kuriuos buvo kalbėta pasitarime, t.y. aptarti būdingiausius, šiuo metu mūsų stebimus su automobilių vagystėmis bei sukčiavimais susijusius nusikaltimus.
Vienas iš populiaresnių atvejų būtų toks: kai užsienyje su automobilio savininku susitariama inscenizuoti automobilio vagystę. Toks automobilis užsienyje parduodamas Lietuvos piliečiui, kuris jį pargabena į Lietuvą ir parduoda sąžiningam įgijėjui, o tas transporto priemonę užregistruoja VĮ „Regitra“. Tada užsienietis, buvęs automobilio savininkas, kreipiasi į savo šalies teisėsaugininkus, pranešdamas apie neva pavogtą automobilį, kuris ir surandamas Lietuvoje. Kadangi automobilis buvo draustas, draudimo kompanija turi pirmenybę atsiimti automobilį iš sąžiningo įgijėjo.
Kitas labai dažnas atvejis – kai užsienyje automobilis iš tikrųjų pavagiamas, jis pargabenamas į Lietuvą, čia parduodamas turguje, o sąžiningas įgijėjas, nuvykęs automobilio užregistruoti į „Regitrą“, sužino, kad automobilis yra paieškomas kaip vogtas. Šiuo atveju irgi pirmumo teisę jį atsiimti turi tikrasis automobilio savininkas užsienietis.
Na, ir trečias gana dažnas pavyzdys – kai perkalami nesvarbu kur – Lietuvoje, ar užsienyje – pavogto automobilio identifikaciniai kėbulo numeriai į identiškus tokios pačios markės ir spalvos automobilio ir jis kaip „tikras“ parduodamas turguje sąžiningam įgijėjui.
Yra ir rafinuotesnių būdų, susijusių su draudimo bendrovių apgavystėms, kai pavyzdžiui, brangaus automobilio savininkas, negalėdamas jo parduoti, jį pats iš savęs „pavagia“, t.y., kažkur paslepia ir gauna draudimo įmoką. Šiemet dėl tokių atvejų pradėti penki ikiteisminiai tyrimai dėl melagingo pranešimo apie nusikaltimą bei pasikėsinimo sukčiauti stambiu mastu, tai yra ikiteisminiai tyrimai atsisuko prieš pačius asmenis, pranešusius apie tariamas vagystes. Tokiais atvejais vienas svarbesnių tyrimo veiksmų yra pareiškėjų tikrinimas poligrafu, kitaip dar vadinamu melo detektoriumi. Dabar tokį įsigijo ir policija.
Kaip suprantu, visais šiais atvejais labiausiai nukenčia niekuo dėti piliečiai, t.y. sąžiningi automobilių įgijėjai. Kaip jie turėtų elgtis ir kaip pareigūnai galėtų jiems padėti?
Asmenys, perkantys automobilius, turėtų žinoti svarbią aplinkybę, jog esant dviems sąžiningiems automobilio savininkams, automobilis grąžinamas savininkui, iš kurio jis buvo pagrobtas ar pavogtas. Dažniausiai tai būna užsienyje pagrobto automobilio savininko draudimo įmonė, kuri per įgaliotus tarpininkus išsireikalauja automobilį iš sąžiningo įgijėjo Lietuvoje. Taigi šiuo atveju pirkėjas praranda ir pinigus, ir automobilį.
Pats paprasčiausias patarimas būtų nepirkti automobilių turguose ar „iš rankų“, ypač jei automobilis yra tik su užsienietiškais dokumentais, kuriuose nėra jokių pardavėjo Lietuvoje duomenų. Be to, prieš įregistruojant automobilio pirkimo sandorį turguje, patariame pirkėjui su pardavėju atvykti į „Regitrą“ ir patikrinti visus automobilio duomenis: ar automobilis nėra paieškomas Šengeno erdvėje, ar nėra perkalti jo identifikaciniai kėbulo numeriai. VĮ „Regitra“ išduoda tokio pobūdžio pažymas, galiojančias 12 dienų, o pirkėjai, negalintys kartu atvykti, gali tiesiog pareikalauti iš pardavėjo pateikti tokį dokumentą. Pirkėjams, perkantiems automobilius iš JAV, patarčiau jais pasidomėti interneto puslapyje adresu: carfax.com
