Kolumbijoje aptiktos didžiausios priešistorinės gyvatės liekanos
Kolumbijos ši
aurėje JAV Smitsono (Smithsonian) tropinių tyrimų instituto ir Floridos universiteto mokslininkai aptiko suakmenėjusias Titanoboa cerrejonensis rūšies gyvatės liekanas, praneša „Physorg.com“.
Fosilijos tyrimai atskleidė, kad ši priešistorinė gyvatė buvo 13 metrų ilgio ir svėrė apie 1140 kg.
Pasak mokslininkų, ši prieš 60 mln. metų Pietų Amerikos tropiniuose miškuose gyvenusi gyvatė mito krokodilais, milžiniškais vėžliais ir kitais gyvūnais, kuriuos iš pradžių pasmaugdavo, o paskui prarydavo.
Titanoboa cerrejonensis dydis užtemdė net Holivudo siaubo filmus apie milžiniškas gyvates. „Milžiniško dydžio gyvatės visada kaitino žmonių vaizduotę, tačiau tikrovė aptemdė net ir Holivudo fantazijas“, – pastebėjo Floridos universiteto paleontologas J. Blochas.
„Storiausioje vietoje gyvatės kūnas tikriausiai siektų aukščiau žmogaus klubų“, – sakė Davidas Polly, geologas iš Blumingtone įsikūrusio Indianos universiteto.
Tyrėjai naujos rūšies gyvūno kaulų rado neįtikėtinoje vietoje – viename iš didžiausių pasaulyje atvirame akmens anglių karjere, esančiame Kolumbijos Serechono vietovėje, nuo kurio milžiniškos mašinos nukasė viršutinį sąnašų sluoksnį.
Šalia dundančių didžiulių anglies prikrautų sunkvežimių dirbantys mokslininkai sijojo uolienas, ieškodami milžiniškų gyvačių ir jų tikėtino grobio – dabar jau išnykusių rūšių krokodilų bei vėžlių – likučių. Jie taip pat rado daug įrodymų, jog toje vietoje kadaise augo vešlūs drėgnieji miškai.
„Milžiniška Kolumbijos gyvatė – išties jaudinantis atradimas. Daugelį metų herpetologai ginčijosi, kokio dydžio gali užaugti gyvatės. Buvo nutarta, jog didžiausios gali siekti apie 12,3 metro“, – sakė garsus gyvačių žinovas Harry Greene’as iš Niujorke veikiančio Kornelio universiteto.
Šio roplio moksliniame pavadinime (lot. Titanoboa cerrejonensis) buvo įamžintas anglies kasyklos pavadinimas, tačiau gyvatė stulbina ne vien savo dydžiu.
Pasak mokslininkų, ji taip pat gali padėti perprasti pasaulio klimatą, kuris nusistovėjo po dinozaurų epochos, kuri baigėsi prieš 65 mln. metų.
Kitaip negu žinduoliai, ropliai negali palaikyti pastovios kūno temperatūros. Dėl šios priežasties jų kūno dydis priklauso gyvenamosios aplinkos temperatūros. Pavyzdžiui, šiuolaikiniai ropliai atogrąžose užauga daug didesni negu vėsesnio klimato srityse.
Remdamiesi Titanoboa fosilijų tyrimais, mokslininkai apskaičiavo, jog vidutinė metinė temperatūra Pietų Amerikos pusiaujo juostoje prieš 60 mln. metų galėjo būti apie 30-34 laipsnių pagal Celsijų.
Taigi tais laikais klimatas buvo apie 3-4 laipsniai šiltesnis negu dabartiniuose drėgnuosiuose atogrąžų miškuose. Šie duomenys leidžia iš naujo įvertinti galimus klimato pokyčių padarinius.
Pasaulinio klimato pokyčių modeliai rodo, jog išlikus dabartinėms tendencijoms vidutinė temperatūra ties žemės paviršiumi iki 2100 metų gali pakilti 1,8-4,0 laipsniais. Rasti milžiniškų gyvačių kaulai įrodo, kad drėgnieji atogrąžų miškai gali augti tokioje kaitroje, nors spartus klimato šiltėjimas gali būti pražūtingas daugeliui rūšių.
Ilgiausiomis dabartinėmis gyvatėmis laikomi Azijoje aptinkami tinkliniai pitonai – kai kurie iš jų užauga apie 10 metrų. Masyviausio gyvatės yra žaliosios anakondos, kurios gali sverti iki 227 kilogramų.
Išsamiau apie Titanoboa cerrejonensis fosilijos tyrimus galima sužinoti naujausiame žurnalo „Nature“ numeryje.