Mokslininkai teigia, kad tikimybė būti nutrenktam žaibo siekia 1:3000
Griaustinis su žaibais šią vasarą – dažnas palydovas. Ne vienas krūptelime, išgirdę virš galvos plyštantį dangų.
Mokslininkai nustatė, kad kartais elektros išlydžiai įmanomi net už 40 km nuo debesų susidūrimo epicentro. Todėl su gamtos stichija juokauti nepatariama.
Jau nugriaudėjus pirmosioms perkūno kaskadoms, meteorologai pataria slėptis uždaroje patalpoje. Uždaroje iš visų pusių, nes žaibas gali trenkti ir iš šono, taip pat „atšliaužti“ žeme.
JAV meteorologijos tarnybos specialistai siūlo tokioje slėptuvėje likti visą pusvalandį po paskutiniojo išgirsto griaustinio.
Jei gyvenate nuosavame name, nelieskite nieko, kas pritvirtinta ar pajungta prie sienų. Taip pat patariama laikytis atokiau nuo vonios, kriauklių, dušų. Per griaustinį nepatariama netgi tualete sėdėti…
Jei važiuojate automobiliu, išjunkite radiją. Arba bent jau nesukiokite (nespaudykite) tiunerio rankenėlės. Žaibas – labai nenuspėjamas. Nors ir manoma, kad guminės automobilio padangos – šiokia tokia izoliacija.
Vis dėlto, bet kuris žmogus, esantis ne slėptuvėje, o atviroje erdvėje, turi šansų tapti stichijos išlydžio taikiniu.
Nacionalinės JAV orų tarnybos duomenimis, kasmet Žemėje nugriaudėja 16 mln. audrų (vien dabar žaibuoja maždaug 1800 vietovių).
25 mln. žaibų pasiekia planetos paviršių. Žaibuoja, beje, ne tik audros metu, pasitaiko ir savaiminių išlydžių. Tarkime, miško gaisrų, vulkanų išsiveržimo, stiprių vėjų gūsių, uraganų, branduolinių sprogimų metu.
Žaibas kasmet užmuša vidutiniškai 55 žmones vien tik Jungtinėse valstijose. Dar keli šimtai amerikiečių patiria sunkias traumas, ilgai gydosi. Nacionalinės audrų tyrimo tarnybos duomenimis, šansai, kad būsite sužeistas ar net žūsite nuo žaibo išlydžio, siekia 1:3000, jeigu laikysime, kad vidutinis žmogaus amžius trunka 80 metų. Jei trumpiau, šansų žūti matematiškai (hipotetiškai) daugiau.
Na, o tikimybė, kad žaibas trinktelės ir į šalia jūsų esantį žmogų, lygi 1:300.
Floridos universiteto specialistas V.Rakovas sako, kad žaibas susiformuoja susiklosčius specifinėms aplinkybėms. Būtina aukšta temperatūra ir didelis santykinis oro drėgnumas. Taip pat – stiprios į viršų kylančios oro srovės, padedančios įkaitusiam drėgnam orui staigiai atšalti. Tokiu būdu susidaro audros debesys. Įsielektrina tik tie debesys, kurių turinys – ir skystos, ir kietos vandens būsenos (ledas, sniegas). Tai įmanoma tik itin dideliame aikštyje.
Debesyse susikaupę elektros užtaisai virsta žaibais. Vieni jų „neišlenda“ iš debesies zonos. Kiti, intensyvesni, pasiekia planetos gyventojus ir augalus.
Žybsnis trunka iki kelių sekundžių, jis gali būti ir daugiapakopis. Tik trečdaliu atvejų tokia žaibų serija smogia į skirtingus taikinius.
Egzistuoja daugybė sunkiai paaiškinamų dalykų. Kartais žaibas susiformuoja ir debesies pakraštyje. Prieš pasiekdamas žemės paviršių, jis gali horizontalia kryptimi skrieti kelis kilometrus..
Ir paskutinis patarimas…
Nesislėpkite palapinėse, tai nepadės. Daugybė turistų klaidingai galvoja, kad „jei nematau dangaus, tai esu saugus“. Turint omeny, kad palapinės dažnai statomos po medžiais ar netoli miško, pavojus rimtai nukentėti – labai didelis.
{15min}