Užimtumo tyrimo duomenimis pirmąjį 2009 m. ketvirtį nedarbo lygis šalyje išaugo iki 11,9 procento

Statistikos departamentas praneša, kad gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, nedarbo lygis pirmąjį 2009 m. ketvirtį išaugo iki 11,9 procento ir beveik pasiekė 2004 m. lygį. Nedarbo lygis per ketvirtį išaugo 1,5 karto, o per metus – 2,4 karto. Ypač išaugo vyrų nedarbo lygis, kuris pirmąjį 2009 m. ketvirtį buvo 14,6 procento, o pirmąjį 2008 m. ketvirtį – 4,6 procento, arba 3 kartus mažesnis.

Tai nulėmė ypač ženklus dirbančiųjų skaičiaus sumažėjimas statybose ir pramonės įmonėse, kuriose daugiausia dirba vyrai. Moterų nedarbo lygis pirmąjį 2009 m. ketvirtį buvo 9,2 procento, arba 1,8 karto didesnis nei prieš metus. Jaunimo (15–24 metų amžiaus) nedarbo lygis didėjo dar sparčiau. Pirmąjį 2009 m. ketvirtį jaunimo nedarbo lygis siekė 25 procentus ir per ketvirtį išaugo 44 procentais, o per metus – 2,5 karto.

Panašus jaunimo nedarbo lygis buvo antrąjį 2003 m. ketvirtį. Neigiamą įtaką darbo rinkai turėjo besitęsiantis ekonomikos nuosmukis, įmonių bankrotas, laisvų darbo vietų skaičiaus ženklus mažėjimas.

Gyventojų užimtumo tyrimas parodė, kad bedarbių skaičius pirmąjį 2009 m. ketvirtį išaugo iki 194 tūkst.,  jų skaičius išaugo 64 tūkst., arba nei 1,5 karto, o per metus – 116 tūkst., arba 2,5 karto. Pirmąjį 2009 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2008 m. laikotarpiu, daugiausia asmenų buvo atleista iš pramonės įmonių (35 tūkst.) ir statybos sektoriaus (29 tūkst.).  

Per 2008 m. ir pirmąjį 2009 m. ketvirtį bedarbių gretas papildė 126 tūkst. anksčiau dirbusių asmenų.  Beveik visi (95 proc.) darbą praradę asmenys buvo samdomieji darbuotojai.  Didžioji jų dalis (76 proc.) darbą prarado dėl įmonių bankroto, etatų mažinimo ar iš darbo išėjo savo noru, 15 procentų – pasibaigus darbo sutarties laikotarpiui, 6 procentai – dėl asmeninių ar šeiminių priežasčių.

Daugiausia (83 tūkst., arba 66 proc.) anksčiau dirbusių bedarbių ieško samdomo darbo visai darbo dienai ar savaitei, o 23 procentai sutiktų dirbti ir ne visą darbo dieną ar savaitę. Ankstesniais metais taip dirbo tik 7–9 procentai visų užimtų gyventojų.

Didžiąją bedarbių dalį sudaro asmenys, praradę darbą per pastaruosius 6 mėn. Tokių asmenų pirmąjį 2009 m. ketvirtį buvo 121 tūkst., arba 62 procentai visų bedarbių, o prieš metus tokių bedarbių buvo 51 tūkst. Ilgalaikių bedarbių, tai yra asmenų, ieškančių darbo vienus metus ir ilgiau, pirmąjį 2009 m. ketvirtį jų skaičius išaugo iki 38 tūkst., bet jie sudarė penktadalį visų bedarbių.

Per metus ilgalaikių bedarbių skaičius padidėjo 23 tūkst., arba 2,5 karto.  Bedarbiams rasti darbą darosi vis sunkiau, nes šalyje mažėja laisvų darbo vietų. Statistikos departamento duomenimis, pirmojo 2009 m. ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 7,5 tūkst. (atitinkamai pirmąjį 2008 m. ketvirtį – 26,1 tūkst.) laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams. Per ketvirtį laisvų darbo vietų skaičius sumažėjo 5,4 tūkst., arba 1,7 karto, o per metus – 18,6 tūkst., arba 3,5 karto, Išaugus nedarbui, per ketvirtį užimtųjų skaičius sumažėjo 74 tūkst., arba 5 procentais.  

Pirmąjį 2009 m. ketvirtį užimtų gyventojų buvo 1 mln. 433 tūkst.  Sumažėjus užimtų gyventojų skaičiui, gyventojų užimtumo lygis taip pat smuko. Pirmąjį 2009 m. ketvirtį užimtumo lygis siekė 61 procentą, arba buvo 2,9 procentinio punkto mažesnis nei prieš metus. Gerokai sumažėjus vyrų užimtumo lygiui (nuo 66,8 proc. pirmąjį 2008 m. ketvirtį iki 61 proc. pirmąjį 2009 m. ketvirtį), vyrų ir moterų užimtumo lygiai beveik susilygino (vyrų – 61,0, o moterų 60,9 proc.). Tik per metus vyrų užimtumo lygis sumažėjo 5,8, o moterų – 0,3 procentinio punkto.

Nedarbas didėjo beveik visose Europos Sąjungos valstybėse. Daugiausia nuo 2008 m. balandžio mėn. iki 2009 m. balandžio mėn. nedarbo lygis išaugo Lietuvoje (nuo 4,3 proc. iki 16,8 proc.), Latvijoje (nuo 6,1 proc. iki 17,4 proc.) ir Estijoje (nuo 3,7 proc. iki 13,9 proc.).

Straipsnis parengtas remiantis Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės informacija.

www.infomazeikiai.lt