Bankų paslaugų įkainiai dar augs

Už tarpininkavimą atliekant tam tikras bankines paslaugas bankai susižeria vis daugiau komisinių. Kai kurių bankų klientai netrukus vėl bus nustebinti didesnių paslaugų ir operacijų įkainių.

Garantuotos pajamos

Nuo 2008-ųjų pradėję kelti savo paslaugų įkainius bankai to daryti vis dar nesiliauja. Nuo krizės pradžios iki dabar įkainius kėlę po kelis kartus per metus ir keliais kartais pabranginę kai kurias savo teikiamas paslaugas, bankai teisinasi, esą tai daryti juos įpareigoja kokybės ir saugumo reikalavimų vykdymas.

 

Bankų paslaugų įkainiai atrodo, kad yra nedideli, tačiau nuo 2008 m. nuolat didinami jie kasmet bankams atneša vis daugiau pajamų. O iš paslaugų įkainių gaunamos pajamos auga sparčiau nei pačių paslaugų apimtis.

 

Didelės bankų teikiamų kitų finansinių paslaugų kainos ir tarifai skaudžiai paliečia daugybę Lietuvos žmonių. Mat pagal galiojančius įvairius teisės aktus privaloma per bankus mokėti ne tik komunalinius mokesčius, bet ir valstybės bei žinybų įmokas, rinkliavas. Vyriausybės užmojai riboti atsiskaitymą grynaisiais pinigais tarp juridinių asmenų taip pat piktina sąžiningai dirbančius verslininkus – jiems dar labiau padidės išlaidos už bankų tarpininkavimo paslaugas.

 

Taigi kruopščiai savo biudžetus planuojantys gyventojai ir verslas nuolat susiduria su neprognozuojamai didėjančiomis išlaidomis. Mat didinti savo paslaugų kainas bankai gali kada tik panorėję. Paprastai, kai savo įkainius padidina vienas bankas, paskui jį paslaugas pabrangina ir kiti rinkos dalyviai.

 

Įkainių didinimo banga

 

Nuo gegužės 2 d. SEB bankas vėl keičia savo paslaugų kainodarą. Bankas nutarė apmokestinti pinigų įmokėjimo į sąskaitas paslaugą banko padaliniuose, tačiau besinaudojantiems grynuosius pinigus priimančiais bankomatais ši paslauga ir toliau išliks nemokama. Taigi už vietinį lėšų pervedimą banko padalinyje iš vienos sąskaitos į kitą nuo gegužės šiame banke reiks atiduoti ne 2 litus, o 3 litus. Pervedant pinigus iš SEB banko sąskaitos į kitą Lietuvoje registruotą banką – ne 3, o 4 litus. Banko paslaugų internetu sistema pateikto mokėjimo pavedimo į Lietuvoje registruotus bankus kaina nesikeis – kainuos perpus mažiau nei banko skyriuje – 1,4 lito, tarp SEB banko sąskaitų – 1 litą. Nuo minėtos dienos 10 centų atpigs periodinis pinigų pervedimas, tai kainuos 1,4 lito. Gegužės 3 d. kai kuriuos paslaugų įkainius privatiems ir verslo klientams didina bankas „Citadele“.

 

Nuo gegužės 16 d. banko paslaugų įkainius keičia ir bankas „DnB Nord“. Šiame banke 25 proc. brangsta sąskaitų tvarkymas elektroniniais kanalais – SMS pranešimas apie judėjimą sąskaitoje ir mobiliosios bankininkystės (SMS linija) paslaugos. Šiame banke šiemet nuo kovo vidurio nuo 0,8 iki 1 lito jau pabrango vietiniai pavedimai internetu ir kitos paslaugos.

 

Kai kurias paslaugas nuo vasario pabrangino ir „Swedbank“. Nuo birželio pradžios kai kurių užsienio valiutų pervedimą į sąskaitas dvigubai didina bankas „Snoras“.

 

Atidžiau savo išlaidas skaičiuojantys gyventojai pastebi, kad pinigus išsigryninti bankomatuose su ta pačia banko mokėjimo kortele taip pat kainuoja. Nuo balandžio 1 d. visi turintys sąskaitą „DnB Nord“ banke, bet negaunantys į šią sąskaitą darbo užmokesčio ar kitų lėšų pagal organizacijos sudarytą sutartį su banku, jau moka po 1 litą už operaciją. Tiek pat jau nuo seniau moka ir SEB banko klientai, negaunantys darbo užmokesčio į šį banką.

 

Įtaria susitarimą

 

Tai, kad beveik visi Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai savo paslaugų įkainius kelia beveik vienu metu, o jų paslaugų kaina tarpusavyje yra mažai konkurencinga, kelia įtarimą, kad tarpusavyje yra susitarta.

 

Sumažėjus ekonominiam aktyvumui iš ne pagrindinės bankų veiklos bandoma gauti daugiau papildomų pajamų.

 

Įkainių didėjimo madas formuoja didieji bankai, todėl neatmetama prielaida, kad didieji skandinavų kapitalo bankai, atlikdami daugelį savo veiksmų Lietuvoje, tarp jų ir imdami tam tikro dydžio įkainius už paslaugas, gali būti susitarę.

 

Taip manyti leidžia šių metų kovo pabaigoje atskriejusios žinios iš Estijos, kur šios šalies Konkurencijos departamentas ėmėsi veiksmų dėl estų netenkinančių bankų paslaugų įkainių. Latvijos bankams buvo skirta apytikriai 27 mln. litų bauda už susitarimą dėl kainų. Baudas gavo ir skandinavų kapitalo bankai, tokiais pačiais pavadinimais veikiantys ir Lietuvoje.

 

Lietuvos konkurencijos tarnyboje pasiteiravus, gal ir jai kyla įtarumų dėl įkainių, kuriuos paprastai bankai kelia kone vienu metu, atsakymo negauta.

 

Tarnybos atstovė spaudai Palmyra Kvietkauskienė sakė, kad tarnyba nuolat stebi bankų konkurencinę veiklą, tačiau atsisakė komentuoti tarnybos veiksmus rinkoje.

 

{diena2}