AB „Orlen Lietuva“ pažeidė Konkurencijos įstatymo nuostatas
Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT), išnagrinėjęs administracinę bylą pagal akcinės bendrovės „Orlen Lietuva“ skundą Konkurencijos tarybai dėl 2010-12-16 nutarimo panaikinimo, atmetė bendrovės skundą kaip nepagrįstą ir paliko galioti Konkurencijos tarybos nutarimą.
Teismo išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad akcinė bendrovė „Orlen Lietuva“ prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo panaikinti Konkurencijos tarybos 2010-12-16 nutarimą, kuriuo Konkurencijos taryba, pripažinusi, kad bendrovė pažeidė Konkurencijos įstatymo nuostatas, paskyrė pareiškėjai 8 mln. 231 tūkst. litų baudą ir įpareigojo per 5 dienas nuo baudos sumokėjimo pranešti apie tai Konkurencijos tarybai.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą priėjo išvadą, kad Konkurencijos taryba 2010-12-16 nutarimu pagrįstai pripažino, jog AB „Orlen Lietuva“ pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 str. nuostatas ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 str. bei skyrė bendrovei 8 231 000 Lt baudą.
Bendrovė, 2002-2004 m. parduodama benziną ir dyzeliną, piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi taikydama ekonomiškai nepagrįstą ir diskriminacinę kainodarą.
Nuolaidų sistema bendrovėje buvo neskaidri, taikoma ne visiems klientams vienodais pagrindais. Nuolaidos buvo individualizuojamos, tokiu būdu neteisėtai diskriminuojant pirkėjus pagal jų importo galimybes.
Kaip rašoma teismo sprendime, AB „Orlen Lietuva“, užimdama dominuojančią padėtį benzino ir dyzelino pardavimų iš gamyklos rinkoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, piktnaudžiavo šia padėtimi, nes nustatė kainas, tiesiogiai priklausančias nuo pirkėjo metinio įsipareigojimo nupirkti tam tikrą kiekį naftos produktų bei nustatė kiekvienam pirkėjui individualų minimalų bei artimą jo planuojamam metiniam poreikiui kiekio įsipareigojimą pirkimo-pardavimo sutartyse, taikė pirkėjų lojalumą ir nekonkuravimą nulemiančią kainodarą.
Tokiais savo veiksmais buvo siekiama „pririšti“ pirkėjus prie AB „Mažeikių nafta“, neleisti jiems laisvai elgtis rinkoje, atsižvelgiant į naftos produktų kainų pokyčius ar kitus veiksnius, o kitus gamintojus pasirinkti tik tais atvejais, kai AB „Mažeikių nafta“ negalėjo aprūpinti jų naftos produktais.
Tokiu būdu Lietuvos benzino ir dyzelino rinkos praktiškai buvo „uždarytos“ nuo kitų gamintojų, konkurencija – itin apribota. AB „Mažeikių nafta“, sutartyse įrašydama neeksportavimo nuostatą, siekė išlaikyti aukštesnį degalų pardavimo kainų lygį Lietuvoje ir uždrausti pigesnių degalų patekimą į Lietuvos naftos produktų rinką.
{15min}