Išpažintis

Nedidelis provincijos miestelis. Ateina žmogus pas kunigą išpažinties:
– Tėve, atleisk mano nuodėmę!
– O kokia tavo nuodėmė, mano sūnau?
– Aš nusidėjau su ištekėjusia moterimi.
– Koks jos vardas, mano sūnau?
– Aš negaliu išduoti.
– Gal tai mero žmona?
– Ne, ne ji.
– O gal tai Jadzė, ta, kuri šalia pašto gyvena?
– Oi, ne.
– Galbūt Zosė, už posūkio antras namas, pas ją nuodėmių visada yra?
– Ne!
– Tada neatleidžiu tavo nuodėmes, eik iš čia.
Išeina vyras į gatvę, o ten jį draugai apstoja ir klausia:
– Na, ar atleido tau nuodėmę?
– Ne, bet kiek naujų kekšių sužinojau!