Bedarbio išmokos – tik pasibaigus darbdavio kompensacijai
Seime skubos tvarka priimtas pakoreguotas Užimtumo rėmimo įstatymas. Kai kuriems pakeitimams specialistai pritaria: pavyzdžiui, kad bus skiriama speciali parama darbo netekusiems, bet verslą pradedantiems žmonėms. Tačiau kritikuoja įteisintą tvarką, kad bedarbio pašalpa bus mokama tik pasibaigus darbdavio kompensacijos laikui.
Naujos redakcijos įstatymas numato, kad bus remiami be darbo likę vyresni nei 50 metų, tačiau tik darbingo amžiaus šalies gyventojai, tad rėmimo nebegaus pensinio amžiaus sulaukusieji. Taip pat atimama galimybė studentams dirbti viešuosius darbus, išmokos bedarbiams bus skiriamos tik nuo tada, kai baigsis darbdavio sumokėta išeitinė kompensacija. Tačiau pakeitimai taip pat reiškia, kad daugėja asmenų, turinčių teisę gauti subsidiją darbo vietai steigti, kai pradedamas verslas. Darbo vietų sau steigimas bus finansuojamas iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų.
Suplakė į vieną.
Pasak Artūro Černiausko, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko, šiame įstatyme suplakti du skirtingi dalykai: draudimas nuo nedarbo ir darbdavio mokama kompensacija. „Taip neturėtų būti. Darbdavio kompensacija tuo didesnė, kuo lojalesnis darbuotojas, ir ji neturi nieko bendra su draudimu nuo nedarbo. Svarbu ir tai, kad socialinės išmokos kartais neskatina bedarbių dirbti. Pavyzdžiui, jei žmogaus bedarbio pašalpa sukasi apie 1.000 Lt, o jam siūloma eiti į viešuosius darbus už minimalią algą, būna, kad ir atsisakoma. Tad darbo atsisakiusiam žmogui nereikėtų mokėti ir pašalpos“, –
komentuoja p. Černiauskas.
Tačiau, jo manymu, naudingas pakeitimas yra tas, kad bus aktyviau remiami pasiryžusieji kurti savo verslą. Tokia tvarka esą galioja daugelyje Europos šalių, ir ji pasiteisina. „Žinoma, vertinti šio pokyčio efektyvumą dar anksti, tačiau tikėtina, kad tai padės kurti naujasdarbo vietas, ypač regionuose“, – kalba profsąjungos vadovas. Anot jo, nerimą kelią tai, kad nesvarstoma ilginti bedarbio pašalpos mokėjimo laiko. „Pavyzdžiui, Danijoje bedarbio pašalpa gali būti mokama iki 4 metų, o pas mus mokama tik pusmetį. Kai tokia padėtis darbo rinkoje, kas garantuos, kad žmogus per 6 mėn. ras darbą. Jeigu neilginamas pašalpų mokėjimo laikas, reikia kurti individualaus įdarbinimo programas“, – nuomone dalijasi p. Černiauskas.
Nesutarė, bet priėmė dauguma.
Nuomonės dėl įstatymo pakeitimų naudos išsiskyrė ir Seime. Kai kurių parlamentarų manymu, naujasis įstatymas atitinka dabartinę ekonominę padėtį, kiti mano, kad jis tik didins socialinę atskirtį ir nepadės be darbo likusiems žmonėms. Darbo partijos nario Mečislovo Zasčiurinsko nuomone, šios pataisos tik pablogina socialiai pažeidžiamų žmonių padėtį.
Kolegai iš dalies pritaręs socialdemokratas Algirdas Sysas vis dėlto buvo linkęs įstatymo pataisas palaikyti. „Mano nuomone, jos atitinka laikmečio reikalavimus. Kai nedarbo lygis buvo žemas, taikėme ir botago, ir pyrago principus, kad tik priviliotume žmonių į darbo rinką. Sunkmečiu valstybė negali sau leisti mokėti
tokių išmokų, kaip anksčiau. Tačiau šis įstatymas neblogina bedarbių padėties“, – įsitikinęs p. Sysas.
Už naująjį įstatymo variantą balsavo 96 parlamentarai, prieš – 1, susilaikė 15 Seimo narių. Jam dar turi pritarti prezidentas. Lietuvos darbo biržos duomenimis, šios savaitės pradžioje šalyje darbo ieškojo beveik 195.000 žmonių.