Prezidentinis turgelis
Prezidento rinkimų nekantriai laukiama. Netyla spėlionės, kas, kada ir kaip eis į rinkimus, kalbama apie kandidatų galimybes ir motyvus siekti aukščiausio politinio šalies posto.
Politologai sako, kad vos keli kandidatai turi realias galimybes laimėti rinkimus, tačiau norinčių tapti prezidentu atsiras nemažai. Vienus Daukanto aikštės link veda politinės ambicijos, kitus – politinių pensininkų svajonės.
Galimų kandidatų mozaika
Tvarkos ir teisingumo partija jau iškėlė savo kandidatą į prezidentus. Tiesa, tai ne Rolandas Paksas, kuris, pasak bendrapartiečių, būtų pats geriausias šalies vadovas.
Valentiną Mazuronį siekti prezidento posto delegavo partija. „Tvarkiečiai“ Seimo rinkimuose pasirodė neblogai, bet nepasiekė savo tikslų. Visgi jie turi nemažą rinkėjų paramą, kuri pamažu didėja, todėl natūralu, kad jie nori turėti ir savo kandidatą į prezidentus“, – sakė A. Krupavičius.
V. Mazuronis nėra lyderis, bet turi nemenką politinių žinių ir patirties bagažą. Jei prezidento rinkimuose nebus ryškaus lyderio, o kandidatų bus daug, šis politikas turi šansų pakliūti į antrąjį rinkimų turą. „Jį iškėlė, nes neturėjo kito varianto, partija turi pasirodyti, kad ji yra ir dalyvauja šalies politiniame gyvenime“, – sakė politologas.
Kitas galimas kandidatas, kuris puse lūpų vis užsimena, kad norėtų kovoti dėl prezidento posto, – Gediminas Kirkilas. „Šis politikas turi daug norų, bet nebūtinai jo norai virs realybe. Tiesa, jis užėmė aukštus postus, priklauso didelei galingai partijai, bet ar jis taps kandidatu į prezidentus – didelis klausimas. Socialdemokratų partijos viduje – didelė konkurencija, minimos bent kelios politikų, norinčių kandidatuoti, pavardės, todėl G. Kirkilui nebūtinai pasiseks“, – tvirtino A. Krupavičius. Buvęs premjeras neturi didelio žmonių pasitikėjimo, todėl jo dalyvavimas prezidento rinkimuose būtų pagrįstas nebent olimpiniu principu, kad svarbu dalyvauti, o nelaimėti.
O štai kitas socialdemokratas, partijos patriarchas Algirdas Brazauskas turi kur kas daugiau galimybių antrą kartą tapti Lietuvos prezidentu. Tiesa, tik tuo atveju, jei visgi apsispręs dalyvauti lenktynėse dėl posto. „Jo politinis prisikėlimas būtų labai keistas, nes, jei jis grįžtų, tai būtų kažkelintas grįžimas į aktyvią politiką“, – svarstė politologas.
Gali būti, kad pats A. Brazauskas netrykšta noru vėl dalyvauti aktyvioje politikoje, bet galbūt to nori jo aplinka arba partija. Jis turi nemažai galimybių antrą kartą tapti prezidentu, bet jis nėra garantuotas dėl savo pergalės. „Baimė pralaimėti, solidus amžius ir nuovargis gali sustabdyti socialdemokratų patriarcho sugrįžimą“, – sakė A. Krupavičius.
Kita politikos veteranė Kazimira Prunskienė taip pat ilgisi aktyvios politikos laikų, o ir galimybė savo politinę karjerą vainikuoti prezidento titulu labai masina. „Ji buvo beveik visur, išskyrus Daukanto aikštės rūmus. Praėję prezidento rinkimai jai buvo gana sėkmingi, galbūt politikė tikisi pratęsti savo sėkmę, bet dabar jos asmeniniai reitingai nėra aukšti“, – galima K. Prunskienės sėkme rinkimuose abejojo politologas.
O štai Arūno Valinsko viltys tapti prezidentu mažėja kasdien. „Didžiausi jo priešai – kasdien mažėjantys reitingai. Jam trūksta politinės veiklos patirties, susivokimo. Už jo nestovi jokia stipri politinė jėga, kuri padėtų laimėti rinkimus“, – sakė A. Krupavičius. Jo manymu, kandidatuodamas į prezidento postą dabartinis Seimo pirmininkas mėgintų įšokti į greitą greitos šlovės traukinį. „Prezidentu jis galėtų tapti nebent palankiai susiklosčius aplinkybėms, pasitelkęs netikėtumo efektą“, – parlamento pirmininko galimybes tapti šalies vadovu vertino politologas.
Viena realiausių kandidačių užimti aukščiausią šalies postą – eurokomisarė Dalia Grybauskaitė. Ji visada populiari ir tai privalumas, bet šios politikės kelias į valdžios viršūnę gali būti nelengvas“, – aiškino politikos mokslų specialistas.
D. Grybauskaitė neturi aiškios politinių partijų paramos, jai sunku bus vykdyti rinkimų kampaniją, ją mėgins kompromituoti. „Konkurentai naudosis ne tik tuo, kad ji negalės aktyviai dalyvauti rinkimų kampanijoje, bet ir tuo, kad ji buvo finansų ministre tuo metu, kai vyko didelis, abejotinas privatizavimo vajus“, – sakė politologas.
Purvas ir politiniai pensininkai
Politikos apžvalgininkas Antanas Kulakauskas sako, kad D. Grybauskaitės galimybės tapti prezidente – pačios didžiausios, bet purvo ant jos bus išlieta daugiausiai. „Dabartinė vyriausybė suinteresuota, kad eurokomisarė kovotų dėl prezidento posto, bet kai kam ji gali nepatikti dėl to, kad yra ryžtinga, ir dėl to, kad kitokia“, – sakė A. Kulakauskas.
Anot jo, D. Grybauskaitė – aktyvios politikos šalininkė, todėl būti prezidente jai gali būti sunkoka, kita vertus, jos pažintys ir įtaka Europoje mums atvertų ne vienas duris. „Jei ji neitų, irgi būtų suprantama, nes karjera Briuselyje jai garantuota“, – pasakojo politologas.
A. Brazauskas, pasak politikos mokslų specialisto, į prezidentus galėtų pretenduoti dėl dviejų priežasčių: dėl to, kad nori partija, ir dėl asmeninių ambicijų.
„Galbūt jam nusibodo būti pensininku ar rašyti memuarus, gal jis bijo, kad konservatoriai pajudins abejotinų privatizavimų, kuriuose figūruoja ir jis, klausimus. Būnant prezidentu to išvengti būtų lengviau“, – sakė A. Kulakauskas. Socialdemokratų patriarchas turi galimybių tapti prezidentu, žinoma, daug kas priklauso nuo kitų galimų kandidatų.
G. Kirkilas, pasak politologo, kalba apie prezidento rinkimus tik tam, kad kalbėtų, nei galimybių, nei progos tapti prezidentu jis neturi. „Tai propagandisto pareiškimai, jokių galimybių kažkuo tapti jis jau neturi“, – sakė A. Kulakauskas.
A. Valinskas, pasak politologo, savo galimybes tapti prezidentu mažina kasdien. „Galimybių tapti šalies vadovu jis neturi, dalyvauti gali nebent dėl užsispyrimo. Į politikos viršūnes jis braunasi vedamas ambicijų, o jos – niekuo nepagrįstos“, – griežtai sakė A. Kulakauskas. K. Prunskienė šansų tapti prezidente taip pat neturi, esą jos kandidatavimas tebūtų politinės pensininkės svajonės.
Kandidatai mazochistai
Psichiatras Linas Slušnys sako, kad kandidatai į prezidentus privalo nebijoti viešumo, jausti tautos pulsą, nebijoti emocijų. Einantis į kovą dėl prezidento posto turi būti ambicingas ir net mazochistas. „Lietuvoje esi matomas ir išnarstytas, reikia būti tam pasiruošus“, – sakė L. Slušnys.
Prezidentas turi būti išmintingas žmogus, lyderis galintis daryti įtaką minioms. „Idealus variantas JAV prezidento Baracko Obamos tipo lyderis, bet pas mus tokių nėra. Mes norime protingo vadovo, bet dažniausiai išsirenkame tik veidą be charakterio, deja, bet taip yra“, – sakė psichiatras. Jis patikino, kad nemažai politikų prezidento posto sieks dėl garbės ir ambicijų. „Šie rinkimai bus juokingi, bus daug kandidatų, aktyvi arši kova ir pelės bei katės žaidimai“, – sakė psichiatras.
