Barackas Obama – lūkesčių ir vilčių prezidentas?
George’o W. Busho era baigėsi. Tai buvo aišku jau lapkritį, ir toks sakinys daug pasako ne tik Amerikai, kuriai jis vadovavo dvi kadencijas, bet ir visam pasauliui. Su naujuoju prezidentu Baracku Obama ne tik amerikiečiai, bet ir tarptautinė bendruomenė sieja naujas viltis ir lūkesčius. Ar jie pagrįsti, parodys laikas. Tas laikas prasidės jau šiandien, kai 44-asis JAV prezidentas ir pirmasis prezidentas juodaodis duos priesaiką padėjęs ranką ant Abraomo Linkolno Biblijos.
Tačiau didžiulis šurmulys ir susidomėjimas, lydėjęs jo rinkimų kampaniją, o dabar ir inauguraciją, iš tiesų byloja, kad žmonės B. Obama žavisi, domisi, o visų svarbiausia – pasitiki kaip politiku. Visa tai jie aiškiai pasakė balsuodami už jį per rinkimus, visa tai jie aiškiai deklaruoja ir dabar, teigiamai pasisakydami sociologinių apklausų metu. Žinoma, kritiškesniam ir akylesniam žmogui sociologinės apklausos visada kelia dviprasmiškų jausmų ir niekada šimtaprocentinio pasitikėjimo. Kartais jų duomenys atrodo tiesiog pernelyg geri, kad būtų tiesa, o kartais, regis, nepagrįstai blogi. Kad ir dėl B. Obamos – vienų sociologinių apklausų duomenys rodo, kad jis vienas iš populiariausių prezidentų per pastaruosius trisdešimt metų, tuo tarpu kiti cituoja respondentus, kurie teigia palengva nusiviliantys dar neinauguruotu prezidentu. Kita vertus, lūkesčiai, viltys ir palaikymas politikui labai svarbūs dalykai, tačiau ne mažiau svarbu, kad tai turėtų ir realų pagrindą. B. Obamai koją gali pakišti šaliai itin sudėtingas ir sunkus ekonominis laikotarpis. Žmonės tai, atrodo, supranta ir nerealių stebuklų nesitiki. Pasak apklausų, daugiau nei trečdalis amerikiečių nesitiki, kad per ateinančius dvejus metus pavyks smarkiai pagerinti šalies ekonominę padėtį. Daugiau nei pusė amerikiečių nesitiki sulaukti pokyčių sveikatos apsaugos sektoriuje ar karo Irake pabaigos. Būtent šie trys tikslai buvo vieni svarbiausių ir labiausiai akcentuojamų visoje B. Obamos rinkimų kampanijoje. Kita vertus, 61 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių teigė, kad tikisi pozityvių pokyčių per ateinančius penkerius metus. Tokios visuomenės nuotaikos iš esmės garantuoja ilgesnį nei įprasta vadinamąjį politikų „medaus mėnesį“, ir tai B. Obamai veikiausiai suteiks kiek daugiau veiksmų laisvės.
Akivaizdu, kad jei viskas bus gerai, šiuo avansu suteiktu medaus mėnesiu mėgausis ne vien prezidentas, bet ir visa jo komanda. Komanda, kurios kai kurie nariai jau spėjo pagarsėti dėl tam tikrų kontroversijų (pvz., iždo sekretorius Timas Geithneris), nors iš esmės ekspertai teigiamai vertina prezidento artimiausios aplinkos žmones. Nors pats B. Obama Amerikos Senate buvo vienas iš liberaliausių politikų, per rinkimų kampaniją jis gana greitai persiorientavo centro jėgų link, ir tai padėjo jam gauti ir dalį konkurento Johno McCaino rinkėjų balsų.
Kita vertus, rinkėjų atmintis trumpa, o medaus mėnuo, nors ir pratęstas, vis tiek turės baigtis, o tada ir bus pradėta žiūrėti, kaip prezidentas vykdo savo rinkimų pažadus. Amerikos karių išvedimas iš Irako ir 4 mln. darbo vietų išsaugojimas ar sukūrimas – tai bus vieni didžiausių prezidentui tekusių iššūkių.
Ekspertai garsiai kalba apie tai, jog B. Obama jau spėjo pademonstruoti, kad sugeba gana gerai sutarti ir dirbti ranka rankon su Kongresu bei gauti pritarimą nepopuliariems ir finansiškai skausmingiems sprendimams. Kad ir garsusis ekonomikos stimuliavimo planas, kuriam B. Obama per dvejus metus pasiryžęs skirti papildomus 800 mlrd. Jei planas pasiteisins – prezidentui liaupsių pagailėta nebus. Tačiau kai kurie ekspertai nuogąstauja, kad jei tokia finansinė injekcija laukiamų rezultatų neduos, prezidentas gali pakliūti į rimtą bėdą. Juk neišvengiamai egzistuoja riba, kiek pinigų demokratų prezidentas gali prašyti kad ir iš demokratų valdomo Kongreso. Tačiau kad ir kaip prezidentas norėtų šiuo šaliai sudėtingu metu atsidėti vidaus politikos ir ekonomikos klausimams, akivaizdu, jog užsienio politika ir tarptautinė bendruomenė apie save pamiršti tikrai neleis. Nors Izraelis paskelbė paliaubas, sunku patikėti, kad jos tęsis ilgai, o dešimtmečius trukęs Izraelio ir Palestinos konfliktas bus išspręstas. Iranas vėl gali tapti tikru galvos skausmu Amerikai, jei mokslininkai neklysta prognozuodami, kad iki šių metų pabaigos Iranas tikrai spės pasigaminti atominį ginklą. Rusija kritus naftos kainai akivaizdžiai darosi irzli ir neprognozuojama… Ir tai vos kelios problemos, į kurias turės reaguoti JAV ir naujasis prezidentas.
Taigi B. Obamos inauguracija tikrai bus didžių vilčių metas, o antradienis – džiugi diena Amerikos žmonėms ir neabejotinai varginanti pačiam naujajam prezidentui. O jau trečiadienį prasidės tikras ir nelengvas darbas.