Ekspertai: Kubiliaus kalboje stigo savikritiškumo
Premjeras Andrius Kubilius pristatinėdamas Seimui vyriausybės veiklos ataskaitą už 2008 m. atsisakė ne tik atsiskaityti už buvusio premjero socialdemokrato Gedimino Kirkilo darbus, bet neprisiėmė ir asmeninės atsakomybės už jo vadovaujamos konservatorių partijos paramą tuometinei mažumos vyriausybei. Ministrų kabineto vadovas sakė, kad politikoje trūko atsakomybės, bet nestigo populizmo.
„Kaip krikščionių demokratų pirmininkas galėtumėte krikščioniškai prisiimti atsakomybę už tai, kad ne be jūsų pagalbos Kirkilo vyriausybė buvo išrinkta ir dirbo“, „jokio skirtumo, kuris „K“ atsiskaitys už praėjusius metus“. „Jeigu nebūtų slaptojo „2K“ protokolo su Kirkilu, nebūtų ir jūsų asmeninės atsakomybės, bet dabar negalime jūsų nuo tos atsakomybės atleisti“, „kada baigsite kaltinti buvusią vyriausybę ir teigti esą nieko nežinote“, – Seimo salėje skambėjo kaltinimai A. Kubiliui.
Tačiau jis trumpai tepasakė atsakomybės nesiginantis, tačiau negalįs atsiskaitinėti už G. Kirkilo darbus. Atvirkščiai, A. Kubilius užuot mušęsis į krūtinę ir prisiimantis kaltę už paramą G. Kirkilo vyriausybei, ėmėsi griežtos jos kritikos.
„Gaila, bet iki šiol savo įvaizdžiu „drąsi šalis“ neturėjo „drąsios vyriausybės“. Neišdrįsta pripažinti klaidų, nesiimta reikalingų, bet nepopuliarių sprendimų, paisyta ne valstybės interesų, o tik bandyta laimėti laiko iki rinkimų“, – sakė premjeras.
Taip pat A. Kubiliaus vyriausybės rengtoje ataskaitoje tvirtinama, jog keturioliktoji vyriausybė „vykdė aklą krizės pavojaus neigimo politiką, nesiėmė jokių permainų finansų politikoje, nesuformavo valdžios sektoriaus pertekliaus, taigi pastūmėjo visuomenę ir ūkį į gilią ekonomikos ir finansų krizę, kurios pirmieji požymiai buvo pastebėti 2008 metų pradžioje, o ryškiai smogė ūkiui ir valstybės pajamoms 2008 metų antroje pusėje“.
Stigo savikritikos
Seimo nariai stebėjosi, kad ministrų kabineto ataskaita už 2008 metus buvo tokia trumpa ir kritiška. Formaliai A. Kubilius tegalėjo atsiskaityti už 20 praėjusių metų dienų, kai vadovavo vyriausybei.
Politikos apžvalgininkas Valdas Vasiliauskas sako, kad premjeras nelabai ir galėjo atsiskaityti už visus metus, nes valdė vos kelias dienas. „Tokia yra Lietuvos Konstitucija, kurioje parašyta, kad reikia atsiskaityti už praėjusius kalendorinius metus. Labai keista ir įdomiausia buvo ta ataskaitos dalis, kur jis (premjeras) kalbėjo apie savo pirmtakus. Buvusią valdžią A. Kubilius vertina labai analitiškai ir kritiškai. Jis paminėjo, kad buvo iššvaistytas valstybės rezervas ir tai labai apsunkino Lietuvos situaciją krizės metu. Tiesa, pasigedau savikritiškumo, nes ne visos antikrizinės priemonės pasiteisino, bet apie tai kalbėta nebuvo“, – svarstė V. Vasiliauskas.
Lietuvos banko Ekonomikos departamento vadovas Raimondas Kuodis aiškino, kad politikai nemėgsta pripažinti savo klaidų, matyt, todėl A. Kubiliaus kalboje nebuvo girdėti savikritikos gaidų.
„Mokesčių reforma pavyko tik dalinai. Kryptis buvo teisinga – reikėjo panaikinti dalį mokesčių lengvatų, tačiau koalicinei vyriausybei reikėjo eiti ir į kompromisus. Užsimota plačiai, bet kai kurių mokesčių judinti nereikėjo. Buvo klaidų, manau, laiko susivokus jas galima ištaisyti“, – sakė R. Kuodis.
Kirkilas neatėjo
Seimo nariai pageidavo, kad į klausimus atsakytų ir buvusios vyriausybės nariai, ir jos vadovas G. Kirkilas.
Tačiau buvęs premjeras G. Kirkilas Seimo posėdyje vyriausybės ataskaitos svarstymo metu nedalyvavo. Su juo Alfa.lt nepavyko susisiekti ir telefonu. Anot jo kolegos socialdemokrato Zigmanto Balčyčio, G. Kirkilas „matyt, turi savo kitų planų“.
Socialdemokratai tik pabrėžė, kad vyriausybę jų valdymo metu sudarė dar trys partijos, ją rėmė konservatoriai. Taip pat socialdemokratai pageidavo, kad A. Kubilius nesudarytų precedento, kad po kiekvienų Seimo rinkimų pasikeitusi valdžia atsisakytų pateikti vyriausybės veiklos ataskaitą Seimui.
A. Kubiliaus vadovaujama vyriausybė darbą pradėjo praėjusių metų gruodžio 8 d.
Pagal Seimo Statutą kiekvienais metais iki kovo 31 dienos vyriausybė privalo pateikti savo metinę veiklos ataskaitą, kurioje privalo aptarti ir artimiausio laikotarpio veiklos prioritetus. Po vyriausybės ataskaitos pateikimo ją svarsto Seimo komitetai ir rengiama speciali Seimo diskusija, kurios pabaigoje Seimas gali priimti rezoliuciją.
