Antivirusiniai produktai ant mūsų stalo

Organizmo apsauga – imunitetas, kaip žinote, reikalauja maisto. Tam, kad apsaugotų žmogų nuo patenkančių į jį virusų, bakterijų, grybelių ir kitų, ligas sukeliančių mikroorganizmų, imunitetas „semiasi jėgų“ iš tam tikro elementų rinkinio, esančio maisto produktuose. Apie kokius elementus kalbama?

Augalai: daržovės ir vaisiai. Yra tam tikrų augalų – vaisių ir daržovių, užkovojusių bakterijų žudikų šlovę dar prieš šimtmečius, o kai kuriais atvejais ir prieš tūkstantmečius.

 

Česnakai arba svogūnai buvo privalomi romėnų armijos mitybos ingredientai ir, beje, kiekis nebuvo ribojamas. Krienai, ropės, svogūnai, česnakai – visada buvo ruošiami rusų jūrininkų, kuomet jie ruošdavosi ilgoms kelionėms. Pavyzdžių begalybė! Savaime suprantama, kad senovėje žmonės ne ką suprasdavo apie ligas sukeliančias bakterijas ir virusus, tačiau juos tikrai galima pagirti už pastabumą. Žmonės, visada vartojantys daug tam tikrų produktų, praktiškai neserga. Pasinaudokime tuo!

 

Bakterijų žudikai! Svogūnai, česnakai, krienai, garstyčios, ropės, aitrūs pipirai (čili) išskiria fitoncidus – medžiagas, savo savybėmis panašias į antibiotikus. Jos slopina bakterijų ir virusų augimą ir dauginimąsi. Be to, fitoncidus minėti augalai ne tik išskiria juos valgant, bet ir į aplinką. Tai leidžia žmonėms, negalintiems pasigirti ištvermingu skrandžiu, tiesiog uostyti daržoves – efektas bus tik vos vos mažesnis.

 

Fitoncidų, beje, yra ir ryškios spalvos vaisiuose, uogose: mėlynėse, juoduosiuose serbentuose, vyšniose, tamsiose vynuogėse, avietėse. Derinant minėtus produktus su produktais, kuriuose yra daug naudingų mikroorganizmų, efektas stiprėja.

 

Vitaminų sandėlis. Pagrindiniai vitaminai, padedantys atlaikyti ligų antpuolius – „C“ ir „A“. Yra augalų čempionų, kuriuose minėtų vitaminų yra daugiausia. Vitamino „C“ yra citrusiniuose, kopūstuose (brokoliuose ir Briuselio), serbentuose, špinatuose ir kituose žalumynuose. Vitamino A ir jo provitamino – beta karotino – raudonuose ir oranžiniuose vaisiuose ir daržovėse: morkose, persikuose, persimonuose (churma), saldžiosiose paprikose.

 

Geltonose, saulėtose uogose yra daug vitaminų A, C ir E, o jie aktyvuoja imunitetą kompleksiškai: stabdo infekcijų vystymąsi organizmo viduje ir užtikrina odos grožį ir sveikatą.

 

Raudonuose erškėtrožių vaisiuose yra reikalingų organizmui medžiagų paros norma: vitamino C ir karotino, geležies ir magnio. Šios medžiagos „kelia“ hemoglobiną ir taip pat stiprina organizmo apsaugą.

 

Grybai. Imunitetui stiprinti taip pat naudojamas „rytietiškos kilmės“ grybas – Šitake. Esančias jame ypatingos medžiagas (lentianas ir kt.) padeda atstatyti jėgas kenčiant nuo chroniško pervargimo, naikina praktiškai bet kokią virusinę mikroflorą, stabdo ir riboja vėžinių auglių augimą, didina fizinį ir seksualinį pajėgumą.

 

Kruopos ir ankštiniai. Kaip bebūtų keista, tačiau subprodukte, liekančiame gaminant kvietinius miltus – sėlenose, yra masė naudingų imunitetui medžiagų. Sėlenose yra vitaminų B1, B2, B6, PP kompleksas, makro ir mikroelementų: kalio, magnio, chromo, cinko, vario, seleno. 100 g. sėlenų yra 130 kcal. Be to, sėlenos slopina apetitą, o tai padeda lieknėti.

 

Iš visų kruopų imunitetą geriausiai „paremia“ grikiai ir avižos. Lyginant su kitomis kruopomis, juose yra mažiausiai nenaudingo krakmolo ir daugiausia naudingų elementų.

 

Be abejo, 1-2 kartus į savaitę pasigaminkite sau patiekalų iš ankštinių: žirnių, pupelių, lęšių. Jie suteikia Jūsų organizmui visaverčio baltymo.

 

Rauginto pieno produktai. Kefyras, jogurtas, rūgpienis, „Maconi“, airanas į skrandį „atsineša“ naudingų mikroorganizmų ir padeda apsaugoti sveiką mikroflorą. Juk skrandis – imuninis organas ir savo indėlį į bendrą organizmo atsparumą visada „įneša“.

 

Tačiau atkreipkite dėmesį: skrandžiui padeda švieži mikroorganizmai, o ne balta saldi substancija, galinti net veikiama tiesioginių saulės spindulių nerūgti mėnesių mėnesius. Geriau pirkite paprastą kefyrą arba pasigaminkite jo patys. Imunitetui, žinokit, prekiniai ženklai nieko nereiškia. Imunitetui svarbiausia – gyvų bifido ir laktobakterijų skaičius.

 

Baltymų šaltinis. Gal tai ir liūdna, tačiau riebi kiauliena su aviena Jūsų imuniteto nesustiprins. Sunku pasakyti tokią frazę, tačiau šašlykas – tai ne mūsų didvyris! Užtat liesa jauna jautiena ir kalakutiena puikiai papildys bendrą stiprinamąjį racioną.

 

Imunitetui yra būtinos polinesočiosios riebalų rūgštys, šiandien žinomos kaip „Omega – 3“. Produktai, kuriuose yra šios medžiagos – pirmiausia, riebios žuvys iš šaltų jūrų: silkė, tunas, otas, lašiša.

 

Dietologai taip pat rekomenduoja austres. Tačiau, patys suprantate, austrės Lietuvoje – ne itin tautiškas produktas. Vis dėlto, jos yra labai skanios ir sveikos. Austrės – cinko šaltinis, padedantis organizmui atlaikyti šaltį ir gripą. Cinkas gerina T ląstelių arba T limfocitų veiklą, o jie atlieka svarbų vaidmenį aptinkant svetimus antigenus ir aktyvuojant kitas imuninės sistemos ląsteles. Net neženklus cinko deficitas gali neigiamai paveikti imuninę sistemą.

 

Augaliniai aliejai. Norėdami sustiprinti savo imunitetą pabandykite gaminti patiekalus naudodami tokius aliejus, kaip: moliūgų, riešutų, vynuogių, kedro – būtinai pirmo, šalto spaudimo. Dažniausiai tokie produktai kainuoja daug, tačiau jiems nėra lygių lyginant pagal „Omega – 3“ kiekį. Iš kitos pusės, pažvelkite į tokio aliejaus pirkimą, kaip į būtinų vaistų įsigijimą. Jeigu panagrinėsite, įsitikinsite, kad taip ir yra, t.y. toks aliejus gali pagydyti.

 

Medus ir bitininkystės produktai. Organizmas lengvai įsisavina medų, o pastarasis kompleksiškai gerina imunitetą. Dėka esančių meduje B grupės vitaminų, derinama skrandžio veikla, raminami nervai ir gerinamas miegas, o taip pat medus – tai gamtinis nuskausminamasis: peršalus jis padeda atsikosėti ir palengvina skausmą. Valgykite medų vieną arba su šilta žaliąja arbata.

 

Jeigu nesate alergiškas bitininkystės produktams, patartina vartoti žiedadulkes. Tai puiki priemonė imunitetui stiprinti: profilaktikai nuo peršalimo ir gripo, tačiau žiedadulkės taip pat normalizuoja kraujospūdį, kelia hemoglobiną, derina žarnyno veiklą, padeda organizmui regeneruotis po ligų ir stresinių situacijų.

 

Gėrimai. Arbata (ypač žalioji) – dažniausiai vartojamas gėrimas pasaulyje (po vandens). Joje yra daug polifenolų, augalinių antioksidantų, o taip pat kitų cheminių medžiagų, padedančių organizmui apsisaugoti nuo šalčio arba gripo.

 

{alfa2}