Mažeikių rajono savivaldybėje lankėsi Lietuvos civilinės aviacijos pradininko duktė
Vakar, rugpjūčio 22 dieną, Mažeikių rajono savivaldybės meras Antanas Tenys priėmė Long Island ir St. John universitetų profesorę, Tautos fondo bei Niujorko Lietuvių radijo vadovę Giedrę Kumpikaitę.
Garbi viešnia į Mažeikius atvyko siekdama įamžinti savo tėvo, Lietuvos civilinės aviacijos pradininko Julijono Kumpiko-Kumpikevičiaus, kilusio iš Mažeikių, atminimą.
Susitikime taip pat dalyvavo Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Romaldas Paradnikas, Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Virginija Steponavičienė, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausia specialistė Alvyda Purauskytė.
Aptartos galimybės pavadinti Julijono Kumpiko-Kumpikevičiaus vardu vieną iš Mažeikių gatvių, parengti ekspoziciją Mažeikių muziejuje bei kt.
Meras A. Tenys džiaugėsi, kad dr. G. Kumpikaitė taip kruopščiai ir nuoširdžiai stengiasi atskleisti visuomenei jau primirštus istorijos faktus, mažeikiškiams suteikia galimybę pasidžiaugti savo drąsiu žemiečiu, jaunimui augina sparnus.
„Jūs darote viską, kad Mažeikiai žinotų, kokių puikių žmonių yra kilę iš mūsų krašto. Jūsų tėvelis kiekvienam iš mūsų gali būti pavyzdys, kaip siekti užsibrėžto tikslo. Tikras užsispyręs žemaitis“, – sakė Mažeikių rajono savivaldybės meras.
Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ kavalierė G. Kumpikaitė prieš dvejus metus mažeikiškiams pristatė savo kūrybos filmą apie drąsųjį lakūną „Sparnams prisiminti“. Filmas buvo įvertintas daugelyje tarptautinių kino festivalių.
„Aš iš tikrųjų labai noriu įamžinti savo tėvelio atminimą, nes tai buvo neeilinis pasiekimas. Filme labai daug tikro jausmo. Aš suprantu tą jo vargą, pastangas, nepasidavimą. Žinau, kad mano tėvelis gali būti vienas iš pavyzdžių siekiančiam, iš visų jėgų savo svajones trokštančiam įgyvendinti jaunimui“, – kalbėjo viešnia.
Mažeikiškis J. Kumpikas-Kumpikevičius nuo mažens svajojo apie aviaciją, troško būti civilinės aviacijos pilotas. Pinigų stygius buvo pagrindinis stabdys, trukdęs įgyvendinti svajonę. Julius išvyko į Čekiją, kur tikėjosi galėsiąs realizuoti savuosius tikslus.
Čekijoje pas vieną pilotą jaunuolis gavo 10 valandų trukmės skrydžio pamokas, nusipirko senutėlį, iš apyvartos nurašytą lėktuvą ir nusprendė įrodyti, kad galima skraidyti ir blogu oru.
1934 m. kovo 5–9 dienomis visų Lietuvos laikraščių pirmuosiuose puslapiuose buvo skelbiama informacija apie nutrūktgalvišką jaunojo mažeikiškio skrydį iš Prahos (Čekija) į Kauną. Tvyrojo didžiulė įtampa, nes nuo tragiškos Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žūties buvo praėję tik aštuoni mėnesiai.
Sningant, pučiant stipriam vėjui, dvidešimt trejų metų lakūnas skrido senutėliu, iš apyvartos nurašytu lėktuvu, neturinčiu jokių navigacijos prietaisų. Skrendant virš Vokietijos, lakūnas šūviais buvo priverstas nutūpti. Vokiečiai areštavo jaunąjį pilotą, tačiau, išsiaiškinę skrydžio aplinkybes, ne tik paleido iš areštinės, bet ir davė degalų, iškėlė vaišes.
Antrą skrydžio dieną dėl itin blogų oro sąlygų lakūnas sunkiai orientavosi erdvėje, buvo priverstas labai žemai nusileisti ir skristi apverstu lėktuvu. Trečią dieną Lietuvoje narsųjį žemaitį sutiko labai iškilmingai. Anot G. Kumpikaitės, jis porą savaičių žurnalistams dalijo interviu, kalbėjo per radiją.
J. Kumpikas-Kumpikevičius tapo pirmuoju Lietuvos civilinės aviacijos lakūnu, jam suteiktas tarptautinio lakūno vardas. J. Kumpikas-Kumpikevičius taip pat buvo Šaulių sąjungos aviacijos įkūrėjas. Po Antrojo pasaulinio karo lakūnas su šeima emigravo į užsienį, dirbo vienoje JAV aviacijos gamykloje.
Mažeikių rajono savivaldybė, ryšių su visuomene skyrius
{parasas}