Mažiau viešumo, mažiau konkurencijos

„Orlen Lietuvai“ nustojus viešai internete skelbti didmenines degalų kainas, šiuo pavyzdžiu pasekė didžiosios degalinės ir taip dar labiau sustiprino savo konkurencinį pranašumą. Nauja tvarka nenaudinga ne tik mažiems degalinių tinklams, bet ir vartotojams.

Lietuvos automobilininkų sąjungos prezidentas Rimvydas Anusauskas nesenai grįžo iš turistinės kelionės automobiliu po Europą. Prieš kelias savaites leisdamasis į šią kelionę jis internete pasidomėjo, kiek kainuoja degalai šalyse, kuriose jam teks pildyti automobilio baką.

 

„Ne paslaptis, kad internete skelbiamos degalų kainos padeda planuoti išlaidas. Ir ne tik leidžiantis į ilgą kelionę. Viešai ir greitai prieinama informacija vartotojui apie degalų kainas yra vienareikšmiškai reikalinga. Vieni žmonės ieško, kur pigiau, kiti domisi, kiek kainuoja degalai su įvairiais priedais. Tai ypač aktualu automobilių sportu užsiimantiems žmonėms. Todėl būna netgi taip, kad prisipilti gerų, su priedais degalų važiuojama iš vieno miesto į kitą“, – kalbėjo Lietuvos automobilininkų sąjungos prezidentas.

 

Pasak R.Anusausko, Lietuva nėra pigių degalų šalis, todėl jų kaina labai svarbi. „Negi dabar kiekvienas važiuos po degalines ir žiūrės, po kiek jie parduoda benziną ar dyzeliną. Tai, kad pasitikėti degalinėmis neįmanoma, patvirtina ir dar vienas faktas. Jos degalų kainas per parą keičia kelis kartus. Jei iš ryto viena kaina, vakare grįždamas negali būti tikras, kad benzinas kainuos tiek pat“, – dėstė pašnekovas.

 

A.Anusauskas mano, kad degalinių tikslas yra daryti taip, kad vartotojas sutriktų, jam būtų sunku susiorientuoti.

 

„Mano manymu, atsakingos tarnybos turėtų tuo susidomėti ir degalines priversti viešai skelbti mažmenines degalų kainas. Jeigu nėra tokio reikalavimo, jis turėtų atsirasti“, – įsitikinęs Lietuvos automobilininkų sąjungos prezidentas R.Anusauskas.

 

Tačiau Konkurencijos taryba laikosi pozicijos, kad šis degalinių sprendimas nepažeidžia šalyje galiojančių teisės aktų.

 

„Nėra jokio reglamentavimo ar reguliavimo, įpareigojančio degalines skelbti kainas internete. Todėl šis veiksmas kokių nors pažeidimo požymių tikrai nerodo. Imtis kokių nors veiksmų neturime pagrindo“, – sakė Jolanta Ivanauskienė, Konkurencijos tarybos Draudžiamųjų susitarimų skyriaus vedėja.

 

Paklausta, ar nustojus degalinėms internete skelbti kainas konkurencijos bus daugiau ar mažiau, ji teigė, kad laikas parodys, kaip tai atsilieps rinkoje.

 

Tačiau konkurencinės teisės ekspertai mano, kad vieniems degalinių tinklams atsisakius, o kitiems ir toliau skelbiant degalų kainas internete, degalinių valdytojų padėtis tampa nelygiavertė.

 

„Skelbdami savo kainas internete jie neturi galimybės tokiomis pačiomis transporto ir laiko sąnaudomis matyti konkurentų siūlomų kainų, kai jų siūlomos kainos ir pokyčiai yra lengvai stebimi konkurentų. Taip mažmeninių degalų kainų internete neskelbiantys rinkos žaidėjai įgyja konkurencinį pranašumą, nes jų konkurentams stebėti kainodaros sprendimus yra sudėtingiau“, – teigė Ilona Jančiauskaitė, advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ asocijuota teisininkė

 

Pasak jos, ūkio subjektams būdingas lygiagretus elgesys rinkoje, todėl jie stebi konkurentus ir prisitaiko prie kitų rinkos dalyvių. Taip pat konkuruodami rinkos žaidėjai dažnai seka kainų lyderio elgesį, pavyzdžiui, kažkuriam vienam degalinių tinklui padidinus ar sumažinus degalų kainas, kiti rinkos žaidėjai tai matydami elgiasi taip pat.

 

Vienas pirmųjų dar 2009 m. viešai skelbti mažmenines degalų kainas internete atsisakė Suomijos degalinių tinklas Lietuvoje „Neste“.

 

„Mūsų pozicija tokia, kad mažmeninių kainų skelbimas internete nėra labai reikšmingas dalykas. Mūsų nuomone, nedaug žmonių internete ieško kainų, degalinių ir tuo remdamasis priima sprendimą, kur važiuoti piltis degalų. Kiek darėme įvairiausių tyrimų ir apklausų, degalinės buvimas pakeliui yra pagrindinis pasirinkimo veiksnys“, – sakė bendrovės „Neste Lietuva“ generalinis direktorius Gintaras Macijauskas.

 

Jis sutinka, kad degalinių konkurencija vyksta pasižiūrint į konkurentų nustatomas degalų kainas, tačiau esą jų neskelbimas internete didelės įtakos neturės.

 

Pasak pašnekovo, kiek kitokia situacija dėl didmenininkės „Orlen Lietuva“ sprendimo viešai neskelbti didmeninių kainų. „Sutinku su argumentu, kad skelbdami didmenines degalų kainas konkurentai pasižiūri į jas. Istoriškai susiklostė, kad „Orlen Lietuvos“ skelbiama kaina yra referentinė, į kurią visi referuoja. Todėl importuojantiems degalus dabar turėtų būti sudėtingiau, nes konkurentai bus priversti patys daugiau gilintis ir skaičiuoti“, – samprotavo G.Macijauskas.

 

Jo teigimu, nustatydami didmenines kainas „Orlen Lietuvos“ analitikai labai gerai suskaičiuoja, kiek kainuoja importuoti degalus jų konkurentams, todėl ir į tai atsižvelgiant nustatoma didmeninė kaina. „Nustatoma tokia kaina, kad kitiems nelabai apsimoka importuoti. Todėl ir mūsų degalinių tinklas šiuo metu degalus perka tik iš šio tiekėjo“, – sakė jis.

 

Bekalbant su G.Macijausku buvo padaryta išvada, kad šiuo metu, kai stambiausias didmenininkas viešai neskelbia kainų, į šalį importuoti degalus kitiems bus dar sudėtingiau.

 

Teisininkė I.Jančiauskaitė neabejoja, kad toks „Orlen Lietuvos“ sprendimas kitų degalinių valdytojams kelia abejonių dėl „Orlen Lietuvos“ kainodaros skaidrumo.

 

„Atsižvelgiant į tai, kad Konkurencijos taryba yra pripažinusi, kad bendrovė užima dominuojamą padėtį didmeninėse benzino ir dyzelino rinkose Lietuvoje, „Orlen Lietuvai“ tenka ypatinga pareiga užtikrinti skaidrią kainodarą ir nediskriminuoti klientų“, – teigė I.Jančiauskaitė.

 

Pasak jos, neskelbiant didmeninių kainų viešai, degalinių valdytojai neturi galimybių stebėti, ar „Orlen Lietuva“ taiko sąžiningą kainodarą ir nediskriminuoja atskirų pirkėjų, todėl galimybę tai prižiūrėti iš esmės turi tik Konkurencijos taryba.

 

Kainų pokyčiai

 

Šiuo metu mažmeninių degalų kainų internete neskelbia degalinių tinklai „Orlen Lietuva“, „Lukoil“, „Neste“, tik vidutines kainas skelbia „Statoil“. Degalinių tinklai „Vakoil“, „Saurida“ neatsisako skelbti mažmeninių kainų internete ir išliks maksimaliai atviri savo klientams.

 

Didieji degalinių tinklai per savaitę, kai atsisakė viešai skelbti mažmenines degalų kainas, litrą populiariausios 95 markės benzino pabrangino 6–8 centais, tiek pat brango ir dyzelinas. Šią savaitę kainos degalinėse beveik nesikeitė.

 

{diena2}