Krizė verčia lietuvius pulti į neviltį
Apie 33 proc. Lietuvos gyventojų jaučiasi įsitempę, o 30 proc. net panikuoja dėl galimybės patenkinti būtiniausius savo ir šeimos poreikius. Viešosios nuomonės apklausa parodė, kad labiausiai pažeidžiami jaučiasi ne pensininkai ir studentai, bet dirbantys ir šeimą išlaikantys, išsilavinę 30-49 metų žmonės.
„Ogmios centro”, valdančio kelis prekybos centrus Vilniuje, Šiauliuose ir Panevėžyje, užsakymu „TNS-Gallup” atliko tyrimo duomenimis, daugiau nei pusę savo pajamų namų ūkiai skiria maistui ir gėrimams. Panevėžio ir Šiaulių regionuose vaikiškoms prekėms vienas namų ūkis skiria tik 13 litų per mėnesį. Suaugusiųjų drabužiams abiejuose regionuose tenka apie 88 litus, vaikų – 34 litai.
Tik 21 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad jiems užtenka pinigų pragyvenimui ir jie dar gali sutaupyti. Likusieji trys ketvirtadaliai gyvena nuo algos iki algos. Apie 19 proc. teigia, kad pinigų nuolat trūksta, todėl jie yra priversti skolintis. Net 85 proc. Lietuvos vartotojų šiandien stengiasi pirkti prekes akcijų metu.
Pasak „TNS-Gallup” tyrimų strategijos direktorės Rūtos Gaudiešienės, dabar žmogui svarbu neišleisti pinigų nekokybiškam daiktui.
Žmonių reakciją į krizę viešosios nuomonės tyrėjai lygina su psichologų išskiriama žmogaus reakcija į didelį stresą, sielvartą. Pirmiausiai pasireiškia pyktis bei liūdesys, saugumo sumetimais sustabdomas bet koks ne pirmo būtinumo vartojimas.
Tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvos prekybos centruose parduodami maisto produktai, rūbai yra neadekvačiai brangūs, palyginus su kainomis Vakarų Europos miestuose.