Vasarinės padangos bus 30 proc. brangesnės

Į neviltį varančios degalų kainos toli gražu ne paskutinis akibrokštas, kurį šiais metais teks patirti automobilininkams. Likus mėnesiui iki žieminių padangų eksploatacijos sezono pabaigos aiškėja, kad vasarinis apavas mašinoms kainuos 20 ar net 30 proc. brangiau.

Žaliavų kainų sprogimas

Manantys, kad nafta yra labiausiai pastaruoju metu brangstanti prekė, nėra teisūs. Kaučiuko, naudojamo daugelyje pramonės sričių – nuo padangų iki vamzdžių gamybos, nuo aviacijos iki autotransporto, kainos pernai šoktelėjo 50 proc., o nuo šių metų pradžios – dar maždaug 20 proc.

Jei prieš metus už toną ypatingu elastingumu pasižyminčio kaučiuko reikėjo mokėti maždaug 4000 JAV dolerių, tai dabar – apie 6300 dolerių.

Pasak Lipeikio įmonės „Egzotika“ rinkodaros vadybininkės Eglės Lipeikytės, pasaulinis gumos žaliavos poreikis yra beveik 30 mln. tonų per metus, dabar gamyba vos siekia 12 mln. tonų per metus.

„Specializuotuose leidiniuose analitikai prognozuoja, kad tik 2015-aisiais bus pasiektas 15 mln. tonų gamybinis pajėgumas. Kinijos natūralios gumos atsargos yra net 61 proc. mažesnės negu tuo pačiu metu pernai, o gumos paklausa 2011 metams yra išaugusi 9 proc., lyginant su pernai“, – pasakojo E. Lipeikytė.

Ekspertų teigimu, kainų augimą lemia suprastėjusios oro sąlygos ir prasidedantis nederlingas periodas pagrindinėse kaučiuko gamybos šalyse (Tailande, Indonezijoje ir Malaizijoje pagaminama 70 proc. natūralaus kaučiuko), taip pat spekuliaciniai sandoriai. Situaciją dar apsunkina sparčiai auganti kaučiuko ir jo produktų (pvz., latekso) paklausa Kinijoje ir Indijoje.

„Kaučiuką biržoje suskubta pirkti dėl fundamentalių veiksnių. Be kita ko, ši rinka brangimo nuotaikas pasigavo iš vario ir naftos – šios žaliavos sparčiai brangsta netylant kalboms apie pasaulio ekonomikos atsigavimą“, – pastebi analitikai.

Didesnių kainų lavina

Ilgai laukti tokių procesų poveikio prekėms, kurių gamyboje naudojamas kaučiukas, neteko. Viena pirmųjų pabrangusių „guminių“ prekių – prezervatyvai. Per metus prezervatyvų kainos šoktelėjo 10–20 proc. ir, sprendžiant iš viešai skelbiamų įžvalgų, greičiausiai augs toliau.

Didžiausios pasaulyje guminių pirštinių gamintojo „Malaysia’s Top Glove“ vadovybė taip pat paskelbė esanti priversta pakelti kainas, kad galėtų išlaikyti savo verslą.

Tačiau visa tai tėra „gėlytės“ palyginti su tuo, kaip per žmonių kišenes smogs išaugusios automobilių padangų kainos. Dar praėjusių metų pabaigoje didžiausia Europos padangų kompanija „Continental“ prognozavo, kad dėl rekordinių kaučiuko kainų rengiasi padidinti padangų kainas vidutiniškai 5 proc.

„Gamtinis kaučiukas sudaro daugiau kaip 40 proc. padangos ir „Continental“ stengiasi rasti alternatyvų, kuriomis būtų galima laipsniškai pakeisti kaučiuką, tačiau kol kas nėra kitos išeities, kaip tik padidinti padangų kainas“, – pareiškė šios kompanijos atstovai, perspėdami apie kai kurių vasarinių padangų brangimą.

Analogišką pareiškimą padarė ir „Michelin“, taip pat anonsavusi neišvengiamas kainodaros permainas.

Tačiau artėjant vasarinių padangų prekybos sezonui pasirodė, kad kainų šuolis bus gerokai didesnis nei tikėtasi rudenį.

„Spėję anksčiau sudaryti sutartis su gamintojais užsitikrino galimybę rinkai siūlyti sąlyginai nebrangių padangų. Visiems kitiems greičiausiai teks mokėti gerokai – iki 20 proc. – didesnę kainą. Rudenį padangos gali pabrangti net iki 30 proc. lyginant su praėjusiais metais“, – pasakojo „Egzotikos“ vadovas Rokas Lipeikis.

„Bridgestone Baltics SIA“ vadovas Eugenijus Marcinkevičius savo ruožtu pastebėjo, kad įtaką padangų kainų pokyčiams turi ir numatomas paklausos šuolis.

„Jei 2007-aisiais Lietuvos rinkoje buvo parduota daugiau nei 800 tūkst. naujų automobilių padangų, tai pernai apie 482 tūkst. Tikėtina, kad labiausiai šias permainas lėmė gerokai sumažėjusi gyventojų perkamoji galia. Didelė dalis vairuotojų pastaraisiais metais nepirko naujų padangų ir mėgino išsiversti su tuo, ką turi. Visgi norint važiuoti anksčiau ar vėliau investuoti į automobilių apavą neišvengiamai tenka. Juo labiau kad jau prognozuojamas ekonomikos kilimas ir perkamosios galios augimas per artimiausius dvejus metus iki 2008-ųjų lygio“, – pasakojo E. Marcinkevičius.

Nemalonioji statistika

Lyginant su pernykštėmis kainomis šį sezoną mažiausiai brangsta vadinamojo premium segmento produktai. Pasak „Bridgestone Baltics SIA“ vadovo, vidutinis kokybiškiausių padangų kainų pokytis yra 10–20 proc.

„2010-ųjų rudenį padangos pabrango apie 7 proc. Šios žiemos viduryje kainos pakilo dar 7 proc., o prieš pat vasaros sezoną sulaukėme pranešimų apie dar vieną kainų korekciją 7 proc. Šiuo metu visi gamintojai vėl siunčia pranešimus, jog padangos brangs dar kartą nuo 5 iki 7 proc.“, – pasakojo E. Marcinkevičius.

Sprendžiant pagal dabartinius būsimo vasarinių padangų prekybos sezono eskizus, vidutinio kainų lygio ir vadinamosios „biudžetinės“ (t. y. sąlyginai pigios) padangos brangsta nuo 15 iki 30 proc. Ypač auga mažų dydžių – R12, R13 bei R14 – padangos, kurių kainas anksčiau bemaž visi gamintojai dirbtinai mažindavo nuostolius kompensuodami kitų padangų rinkos segmentų sąskaita. Jei, tarkime, R13 dydžio padangos būdavo parduodamos su „minusu“, tačiau ant galingų ir prabangių automobilių montuojamos R17 dydžio padangos – su sąlyginai dideliu uždarbiu. Optimizuojant gamybą ir atskiriant sąnaudas, tokių manipuliacijų nebeliks.

 

{alfa2}