Prieš „Facebook“ pareigūnai bejėgiai

Dažnas jaunuolis laisvalaikį leidžia prie kompiuterio. Virtualus vaikų ir jaunimo gyvenimas neretai niekieno nekontroliuojamas. Tik tragiški įvykiai priverčia į internetines pažintis, žaidimus pažvelgti kitomis akimis. Tačiau policijos pareigūnai, kol nenutinka kas blogo, užkirsti internetiniam smurtui kelią – bejėgiai.

„Rytoj tave bandys išprievartauti“

Socialiniuose interneto tinklalapiuose paauglius masina ne tik naujos pažintys, bet ir juose skelbiami žaidimai, testai, kurie ne visada moralūs, galintys neigiamai paveikti paauglių psichiką.

Trylikametė Lina populiariame interneto portale „Facebook“ žaidė klausimus ir atsakymus. Į testo klausimą „Kas tau nutiks rytoj?“ paspaudusi paveikslėlį mergaitė kompiuterio ekrane išvydo atsakymą: „Rytoj tave bandys išprievartauti.“ Paauglė liko sugluminta, o jos mama šokiruota, kad viešoje erdvėje tokie dalykai brukami jaunimui.

Paauglės mama peržiūrėjo ir kitus galimus testo „Kas tau nutiks rytoj?“ atsakymus, kurie pasirodė ne mažiau žiaurūs, ir apie tai informavo „Tauragės žinias“. O mes – Policijos departamentą ir savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybą.

Iš „Facebook“ – iškrypėliškos frazės

Paspaudus ant testo „Kas tau nutiks rytoj?“ paveiksliuko galima gauti ir tokius atsakymus: „Rytoj gausi anoniminį grasinimo laiškelį“, „Rytoj kažkas tave pastūmės savižudybėn“, „Rytoj suprasite, kad esate blogos pakraipos“ ir t. t. Yra ir kitokių atsakymų – „Tau ryt labai pasiseks“, „Kai ką tau padovanos“, „Baigsis lūpų blizgis“, „Paliks vaikinas“, „Draugė supyks ant tavęs“.

Ne mažiau keistas ir kitas „Facebook“ testas-žaidimas „Ko tu dabar labiausiai nori?“ Paspaudus ant paveikslėlio pasirodo atsakymai: „Lipdukų“, „Būti turtinga“, „Valgyti“, „Kavos“, „Susirasti vyrą ar draugą“, „Pasimylėti su savo meile“, „Pasakyti savo EX „Eik n…“ (rusiškas keiksmažodis, atsakyme jis netrumpinamas – red.).

Išties bjaurių atsakymų galima gauti žaidžiant testą „Ko dar nežinojai apie savo šeimos narius?“ „Sužinojau, kad mano senelis šoka makareną vakarais ir dainuoja „Sex bomm“. Galima „sužinoti“ ir tai, kad jūsų močiutė dainuoja vulgarią dainą apie troškimą lytiškai santykiauti. Kiti atsakymai „informuoja“, kad jūsų sesuo vakarais dulkina šunį, kad močiutė miega su meškiuku, kad jūsų tėvas – gėjus, o mama – transvestitas.

Sutramdyti užsienietišką „Facebook“ policija nepajėgi

Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininko pavaduotojas Ramūnas Matonis „Tauragės žinioms“ sakė, kad policija stebi elektroninę erdvę, esą objektai, kuriuos būtina stebėti, pasirenkami pagal rizikos faktorius. „Facebook“ svetainė registruota ne Lietuvoje. Kadangi svetainė – ne mūsų šalies jurisdikcijoje, imtis sankcijų prieš jos administratorius policija, pasak R. Matonio, galimybių neturi.

Savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyba „Tauragės žinių“ pateiktą informaciją apie „Facebook“ testus persiuntė Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei vaiko teisių kontrolierei.

Ypač pavojinga depresiškiems paaugliams

Kaip tokie internetiniai žaidimai veikia nepilnamečių psichiką? Ar testo atsakymas „Rytoj kažkas tave pastūmės savižudybėn“ gali nepilnametį pastūmėti šiam žiauriam žingsniui, pasiteiravome psichologės Eglės Ramanauskaitės.

Anot jos, paaugliai labiau nei suaugusieji priklausomi nuo aplinkoje sutinkamos informacijos. Dauguma jų dar nepajėgūs atsirinkti teisingą, tikrovę atitinkančią informaciją nuo iškreiptos ir melagingos. Šiame amžiaus tarpsnyje žmogus ieško savęs, stebi kitus, tapatinasi su herojais, nori būti į kažką panašus, sekti asmeninio autoriteto pavyzdžiu, tad paaugliai dažniau nei suaugusieji pasižymi įtaigumu, patiklumu ir imlumu tai informacijai, kuri juos žavi.

Paaugliai nori dėmesio, siekia būti reikšmingi, pastebimi, laukia stebuklo, žinios, patvirtinančios, kad yra išskirtiniai, talentingi, unikalūs. Būtent tokia informacija paauglius dažnai pamalonina horoskopai, testai, burtai iš rankos, kortų ir kitokie. Tokiu būdu jie išgirsta daug malonių staigmenų apie save, tačiau jos gali visiškai neatitikti realaus asmenybės vaizdo.

„Facebook‘e“ randami aštraus turinio žaidimai pratusiems tikėti burtų galia, įtaigesniems ir mažiau kritiškiems paaugliams gali turėti įtakos jų savijautai ir sprendimams. Žaidimo užuomina apie savižudybę gali į ją pastūmėti depresišką paauglį, kuris pastaruoju metu galvoja apie gyvenimo beprasmybę“, – sakė psichologė.

Pasak E. Ramanauskaitės, tokio pobūdžio testai yra žaidimai, kuriuos sukuria asmenys, siekiantys papramogauti ir neatsakingai pralinksminti kitus. Galbūt jie neturi tikslo kažkam pakenkti.

„Mes visi skirtingai suprantame humorą. Ta tema ir turėtų tėvai pasikalbėti su savo vaikais, kurie jautriau reaguoja į tokio pobūdžio informaciją. Reikia padėti vaikams atsirinkti šlamštą nuo naudingos informacijos. Tą gebėjimą pirmiausiai turėtų vystyti ugdytojai: tėvai ir mokytojai“, – įsitikinusi psichologė.

Tinklalapiu „Faceebook“ psichologė E. Ramanauskaitė nesinaudoja. Nuo minties prisiregistruoti „Facebook’e“ ją atbaidė rasta informacija, kad ši svetainė – lengviausias įsilaužimo kelias į asmeninį kompiuterį. Be to, „Facebook“ patogus save populiarinti, susirasti draugų. Tai aktualiau paaugliams.

 

{alfa2}