Antivirusinių vaistų parduota penkiskart daugiau nei yra sergančiųjų

ATN.LT

 Populiariausių antivirusinių vaistų parduota beveik penkis kartus daugiau nei yra sergančiųjų gripu, minėtieji vaistai tiesiog šluojami iš vaistinių. Tuo tarpu epidemiologai perspėja, kad neatsakingai vartojant šiuos vaistus virusas gali mutuoti ir tapti atspariu. Antivirusinių vaistų nuo gripo „Tamiflu” jau yra parduota apie 22 tūkst. pakuočių, dar 13 tūkst. užsakyta. Tuo tarpu diagnozuotų gripo atvejų tėra 5 tūkst. Tokius duomenis pateikė „Tamiflu” gamintojos bendrovės „Roche” Lietuvos padalinio vadovė Rasa Jonušienė.

 

Pasak jos, tendencija, kuomet gyventojai tiesiog šluote šluoja vaistus iš vaistinių, pastebima daugelyje valstybių, Lietuvoje situacija nėra išskirtinė. Ir vaistinėse pradeda trūkti ne vien antivirusinių, bet ir mažinančių temperatūrą, lengvinančių kosulį, homeopatinių vaistų.

 

„Latvijoje ir Estijoje, kiek žinau, tai nėra problema, gal ateis pas juos porą savaičių vėliau, bet kitose Europos šalyse tikrai taip yra. Valstybės reikalas yra reguliuoti labai specifinių vaistų tiekimą. Kiek žinau, Didžiojoje Britanijoje buvo sudaryta labai griežta sistema, kokiu būdu susirgęs žmogus galėjo gauti tą vaistą, mes tokios sistemos neturime, tai palikta komercijai”, – teigė R. Jonušienė.

 

Pasak „Roche Lietuva” vadovės, maždaug penkias dienas buvo jaučiamas vaisto „Tamiflu” trūkumas.

„Pirmadienį matėme senkančias atsargas. Buvo likęs tik sirupas, kuris nebuvo populiarus tuo metu tarp Lietuvos gyventojų, ir apie susidariusią situaciją informavome sveikatos apsaugos ministrą. Kol jis priėmė sprendimą leisti mums platinti vaistą nelietuviškose pakuotėse su lietuviškais informaciniais lapeliais, užtruko keturias dienas. Kai tik gavome oficialų leidimą, patvirtinome visus krovinius ir visas procesas pajudėjo. Į tą laiką įėjo savaitgalis, vaistas pasiekė Lietuvą pirmadienį”, – pasakojo R. Jonušienė.

 

Ji teigė, jog gamintojai labai pasigenda geresnio bendravimo su Sveikatos apsaugos ministerija, tad jiems sunku planuoti, kiek vaistų vežti į Lietuvą.

 

„Roche Lietuva” vadovė paneigė gandus, neva gamintojai pelnosi iš epidemijos. Pasak jos, nuo 2004 metų, kuomet „Tamiflu” pirmąkart buvo įvežtas į Lietuvą, jis nė centu nepabrango. Gamintojai yra nusistatę maždaug 70 litų vaisto kainą, įskaičiavus pridėtinės vertės mokestį (PVM), didmenininkų ir mažmenininkų antkainius galutinė jo kaina viršija 100 litų.

 

Nepriklausomų farmacijos įmonių asociacijos pirmininkė Elena Kvedarienė sakė, kad vaistinių antkainis siekia 17-18 litų. Pasak R. Jonušienės, „Tamiflu” gamintojo kaina beveik visose valstybėse yra vienoda ir gali nebent euru arba dviem skirtis dėl nacionalinių valiutų santykio su euru.

 

„Jei mes kalbame apie didmeninius ar mažmeninius tinklus, tai priklauso nuo to, koks yra PVM toje šalyje, nes yra šalių, kurios turi 5 proc., 9 proc. PVM, mes Lietuvoje turime 21 proc. PVM. Dar galutinė kaina priklauso nuo to, ar reguliuojama kaina visose grandyse, ar ne. Valstybė, reguliuodama kainas visose grandinėse, tai yra ne tik didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, bet ir gamintojo, sudaro sąlygas kainai būti stabiliai, neleidžia jai augti didėjant poreikiui. Niekas negali pasakyti, kad „Tamiflu” kaina kur nors nepakils, nes vaistininkai mato paklausą ir čia tik jų padorumo reikalas – reikalauti recepto arba nedidinti kainos”, – aiškino „Roche Lietuva” vadovė.

 

Pasak jos, nors visose trijose Baltijos šalyse „Tamiflu” gamintojo kaina yra tokia pat – maždaug 70 litų, Estijoje medikamentas vaistinėse kainuoja 85 litus, o Lietuvoje jo kaina kai kur siekia beveik 120 litų. Vaistinėms atstovavusi E. Kvedarienė priminė, kad Estijoje vaistams taikomas 9 proc. PVM, o Lietuvoje – 21 proc.

 

Lietuvos vyriausias epidemiologas Vytautas Bakasėnas atkreipė dėmesį, kad šiuos, kaip ir visus, vaistus reikia vartoti atsakingai, laiku, negerti jų, kol tikrai neprireikia. Pasaulyje jau yra susiduriama su problema, kad dėl neatsakingo vaistų vartojimo virusas kinta ir tampa atsparus.

 

„Jei žmogus išgeria vaisto be reikalo, kai jo tikrai prireiks, jis neduos laukiamo efekto. Paskyrus gydytojui, būtina išgerti visą pakuotę vaistų. Norvegijoje jau nustatyta atvejų, kai tam tikros imuninės sistemos žmogaus organizme mutavo. Taip pat yra prielaidų, kad virusas gali pakisti ir tapti atsparus tarp medicinos darbuotojų, jie irgi gali užsikrėsti. Gydomas žmogus išskiria virusą, o antivirusinio preparato paveiktas virusas gali būti mutavęs, tad reikia atsargiai elgtis, laikytis visų saugumo priemonių”, – ragino V. Bakasėnas.

 

Anot vyriausiojo epidemiologo, geriausia valdyti epidemijas per kuo trumpesnį laiką paskiepijant kuo daugiau žmonių. Esą tai jau kartą Lietuvoje padėjo kovojant su difterija.

 

Tikimasi, jog Lietuva vakciną nuo naujojo gripo gaus gruodį. Pasak V. Bakasėno, Europoje numatyta, kad daugiau vakcinos negu reikia įsigijusios valstybės gali nepasirašiusias pirkimo sutarčių paremti, parduoti kitoms šalims už pusę kainos arba už tokią pačią kainą, kaip įsigijo. „Mums reikia tuo pasinaudoti”, – teigė vyriausiasis epidemiologas.

 

Anot jo, yra labai svarbu ruoštis ligų protrūkiui, kiekviena institucija turi sudaryti planus, kaip dirbs susirgus darbuotojams. Prognozuojama, kad gripu persirgs bent penktadalis gyventojų. Apsisaugoti nuo gripo gali padėti ir žmonėms teikiama informacija – jau pradėti platinti lankstinukai, plakatai su tokia informacija.

 

Apie tai, kad reikia skirti dėmesio profilaktikai, kalbėjo ir Seimo narė pagal išsilavinimą medikė Vida Marija Čigriejienė. „Reikia praktikuoti sveiką gyvenseną, sportuoti, higienos reikalavimų laikytis. Jei kaukę ryši – dar ne viskas, ją reikia keisti kas valandą, nes po dviejų valandų gali per ją ir kitus užkrėsti”, – sakė V. M. Čigriejienė.

 

Kaip teigė vyriausiais epidemiologas, kol kas Lietuvoje sergamumas didėja. „Praėjusią savaitę užregistravome 12 tūkst. susirgusių gripu ir peršalimo ligomis, o šią – jau 26 tūkstančius. Gripo praėjusią savaitę turėjome 500 atvejų, o dabar jau daugiau nei 5000”, – teigė V. Bakasėnas.

 

Pasak vyriausiojo epidemiologo, paskaičiuota, kad gripo epidemija Lietuvai kainuos 1-3 proc. bendrojo vidaus produkto siekiančią pinigų sumą.

 

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Europoje nuo naujojo gripo kasdien miršta 30-40 žmonių.

 

www.atn.lt