Auginame agurkus

• Pradėjusios kristi augalų užuomazgos rodo, kad dirva per sausa ar per daug drėgmės, per mažai maisto medžiagų, vėsus oras ar dirva, arba laistoma pernelyg šaltu vandeniu.

• Karštesniu oru, ypač kai padauginta azoto, augalų lapai gali atrodyti tarsi apdegę. Šiltnamį būtina dažniau išvėdinti, mažiau tręšti azoto trąšomis.

• Kai trūksta kalio, šviesėja lapų pakraščiai, atsiranda geltonas apvadas. Jis gali vėliau paruduoti, lapų kraštai suktis į viršų, džiūti augalų užuomazgos.

• Jei lapai sukasi į apačią, augalams reikia kalcio.

• Boro trūkumą rodo viršūnėse žemyn besiriečiantys jauni, tamsesniais žaliais kraštais lapelių pakraščiai, trumpėjantys tarpubambliai ar smarkiai augančios šoninės atžalos su storesniais nei įprasta agurkams lapais. Augalus reikia nupurkšti 1 proc. borakso tirpalu.

• Kai kurie daržininkai teigia, kad mažai derantį pasėlį galima „nubausti“ kelias dienas nelaistant, tuomet daugiau pasirodo užuomazgų. Beje, agurkai nepakenčia skersvėjo. Šiltnamį geriausia vėdinti per viršutines orlaides iš ryto. Per karščius neprošal laistyti tarplysvius, takus.

• Skaniausi, kokybiškiausi – anksti ryte skinti agurkai. Juos geriau pjauti aštriu peiliu. Nepalikite lysvėje peraugusių ar netaisyklingos formos daržovių. Skynimo dieną pasėlio nepatartina laistyti ar tręšti.

• Norint panaikinti kartumą, nuluptus vaisius reikia pamirkyti saldintame piene.

• Verdančiu vandeniu perlieti agurkai rūgimo metu išlaiko ryškiai žalią spalvą.

{valstietis2)