Sloga – ne liga?

Vilniausdiena.lt

 Apie slogą, kaip ir uošvę, yra daugybė posakių ir net anekdotų. Tačiau vis dėlto sloga yra labai nemaloni liga. Nuolat varvanti ar net tarsi upelis tekanti, dėl to paburkusi ir paraudusi, net nutrinta nosis, ašarojančios akys, čiaudulys, sunki galva – tai savijauta, gerai pažįstama kiekvienam.
Perpūtė vėjas galvą, kaklą ar pliką bambą – jau kitą rytą lauk slogos.

 

Žinoma, daug priklauso nuo imuniteto, bet plikas pilvas šaltuoju metų laiku kone kiekvienai norinčiai būti gražiai yra ligos šauklys.

 

Sloguoti pradedama, kai nosies gleivinėje apsigyvena rinovirusai. Dėl sukelto uždegimo gleivinė paburksta ir pradeda gaminti gausiai tekantį sekretą. Slogą paprastai gydomės patys. Nejaugi dėl to bėgsi pas gydytoją? Nebent sekretas kaupiasi ir išsivysto sinusitas. Kad taip neatsitiktų, nereikia vadovautis patarimu, kad negydoma sloga praeina per septynias dienas, o gydoma – per savaitę.

 

Vandeningą slogą palengvina vaistai. Vaistinėse gausu įvairių purškalų, lašų, tablečių. Dauguma vaistinių medžiagų, įeinančių į šių vaistų sudėtį, padeda susitraukti nosies gleivinės kraujagyslėms. Tada išburkusi nosies gleivinė atslūgsta ir taip atlaisvina sinusų latakus. Sinusuose susikaupęs skystis gali lengviau nutekėti, todėl sumažinamas sinusų uždegimo (sinusito) pavojus.

 

Tačiau šie vaistai skirti vartoti tik trumpai. Priešingu atveju nosies gleivinėje esančios kraujagyslės praranda savybę savarankiškai reguliuoti savo spindį. Be to, nuo vaistų nosies gleivinė gali per daug išdžiūti ir atrofuotis.

 

Sloga – tai nosies gleivinės uždegimas. Ji plinta oro lašeliniu būdu, todėl sloga užsikrečiama nuo kitų. Dažniausiai įkvepiant oro, kuriame yra ligos sukėlėjų, arba jiems patekus į nosį per nešvarias rankas.

 

Neįpratusiesiems prie temperatūros pokyčių, ypač mažiems vaikams, sušalus refleksiškai išsiplečia nosies gleivinės kraujagyslės, pradeda tekėti gausios išskyros. Taip atsiranda sloga, prasideda viršutinių kvėpavimo takų kataras. Pripratus prie šalčio, kraujagyslės pasidaro ne tokios jautrios temperatūros poveikiams, todėl užsigrūdinusieji rečiau persišaldo ir suserga.

 

Vietoj vaistų slogai gydyti tinka valgomosios druskos tirpalas, 1 g druskos ištirpinus 100 ml vandens. Šiuo tirpalu skalaujama gerklė. Taip pat galima daryti eterinių aliejų inhaliacijas. Tinka eukaliptų ar pušų eteriniai aliejai. Eterinių aliejų neturėtų vartoti vaikai arba suaugusieji, kurie serga astma.

 

Kaunietė gydytoja Nijolė Michelkevičienė tvirtina niekada neserganti nei sloga, nei gripu. Pastarąja liga paskutinį kartą sirgo prieš 49 metus. Gydytoja įsitikinusi, kad šių ligų jai padeda išvengti česnakas. Jo aliejuje yra veiksmingų medžiagų, teigiamai veikiančių ir širdies veiklą bei kraujotaką.

 

„Kažkodėl žmonės bjaurisi česnakų prisivalgiusiųjų skleidžiamu kvapu, nors toleruoja girtuoklių, rūkalių, valkatų tvaiką. Česnakų kvapą galima daug kuo panaikinti, bet to daryti nereikia, nes iškvepiant jis dezinfekuoja orą”, – paaiškino N.Michelkevičienė.

 

Gydytojos N.Michelkevičienės receptai slogai gydyti

Lygiomis dalimis sumaišyti česnako ir morkų sulčių bei ištirpinto sviesto ir po lašą šio mišinio lašinti į nosį.

Į šaukštą aliejaus įdėti skiltelę pjaustytų česnakų, palaikyti tamsoje 2 val. ir tepti nosį.

Įlašinti į nosį burokėlių sulčių.

Į nosį įkišti gabalėlį svogūno arba vatos, suvilgytos česnako sultimis.

Uostyti gėlę, kurios vardas – jaronimas.