Galimybių rasti darbą arba pradėti verslą kitais metais bus daugiau

Vilniausdiena.lt

 Nors šalies ekonomikoje jau pastebima teigiamų ženklų, į juos kol kas mažai atsižvelgiama. Lūkesčiai – labai stiprus veiksnys, teigia ekspertai ir tikina, kad Lietuvos ūkis po truputį atsigauna. Belieka, kad tuo patikėtų ir šalies gyventojai.

Prognozuoja iš inercijos

Daugelis analitikų, bandančių nuspėti šalies ekonomikos ateitį, šiuo metu ją vaizduoja per daug niūriomis spalvomis. Tai jie daro iš inercijos, įsitikinęs ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto (ISM) studijų dekanas Nerijus Mačiulis. Pasak jo, nuo praėjusių metų pabaigos pagrindinis ūkio rodiklis – bendrasis vidaus produktas (BVP) – buvo nuolat bloginamas, tačiau trečias ketvirtis parodė, kad su prognozėmis buvo persistengta.

 

„Ekonomika itin sparčiai susitraukė šių metų pradžioje. Nematau priežasčių, kodėl ji turėtų mažėti toliau. Manau, kad jau per kitų metų pirmą ketvirtį, palyginti tiek su ankstesniu, tiek su 2009 m. pirmu ketvirčiu, bus užfiksuotas solidus augimas”, – prognozėmis dalijosi N.Mačiulis.

 

Ekspertas nurodė, kad teigiamų permainų ekonomikoje galima įžvelgti jau dabar: nuo šių metų vidurio po truputį, tačiau stabiliai, auga eksporto apimtis, nuo metų pradžios tiek pramonė, tiek paslaugų sektorius į ateitį žvelgia vis pozityviau – didėja pasitikėjimo rodikliai šiuo sektoriuose.

 

Tiesa, yra ir didėjančių problemų. Viena jų – besiplečianti šešėlinės ekonomikos dalis, kuri taip pat trukdo nustatyti tikrąjį ekonomikos nuosmukį, mat joje vykstančių procesų tiesiog neįmanoma statistiškai išmatuoti. Maža šešėlinės ekonomikos dalis, pasak N.Mačiulio, yra vienas iš šalies ūkio augimo veiksnių:

 

„Kai politikai, valdininkai ir šalies gyventojai suvoks, kad kyšių davimas ir mokesčių slėpimas nėra norma ir tai ne tik teisiškai nelegalu, bet ir etiškai amoralu, tada galime tikėtis stabilaus ir ilgalaikio ekonomikos augimo.”

 

Augimą lemia lūkesčiai

Kita vertus, šių veiksnių nepakanka tikintis spartesnio ekonomikos augimo. Būtina, kad gerėjančią ūkio padėtį pajustų ir ja patikėtų šalies gyventojai. N.Mačiulis netiki, kad iš duobės Lietuva galės pakilti vien per eksportą, būtinas ir vartotojų indėlis.

 

„Lietuva niekada neišsiskyrė stipriais ir ekonomika pasitikinčiais vartotojais. 2007-ųjų pradžioje, kai ūkis augo itin sparčiai, vartotojų pasitikėjimo rodiklis buvo neigiamas, tai reiškia, kad net tuo metu buvo daugiau tų žmonių, kurie šalies ekonomikos perspektyvas ir savo finansinę padėtį vertino neigiamai”, – apie nepalankų lietuvių požiūrį į šalies ekonomiką kalbėjo N.Mačiulis.

 

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis žemiausią lygį buvo pasiekęs šių metų pradžioje, nuo to laiko jis po truputį augo, o per pastaruosius mėnesius jis vėl sumažėjo. Tokią šalies gyventojų požiūrio kaitą pašnekovas aiškino itin jautria reakcija į įvairias naujienas ir jau minėtas prognozes.

 

„Lūkesčiai yra labai stiprus veiksnys. Kai nustosime eskaluoti blogas naujienas ir formuoti neigiamus lūkesčius rinkoje, tada pamatysime gerų dalykų ir tada ateis lauktasis ekonomikos atsigavimas”, – vylėsi ISM atstovas.

 

Geriau gyvens eksportuotojai

Augantis BVP rodiklis dažniausiai dar nereiškia ir gerėjančios gyventojų padėties. Tai iš dalies pripažįsta ir ISM ekspertai, tačiau jie įsitikinę, kad galimybių rasti darbą arba pradėti verslą kitais metais tikrai bus daugiau.

 

Pasak ISM strategijos lektoriaus konsultanto Beno Adomavičiaus, greičiausiai į teigiamą pusę besikeičiančias ekonomikos sąlygas kitais metais pajus eksportuojančiose įmonėse dirbantys žmonės.

 

„Sunku pasakyti, kurie žmonės kitąmet gyvens geriau, nes kai kurie ekonomikos sektoriai gali labai greitai plėstis, kiti – toliau sparčiai trauktis. Plėtros galime tikėtis sektoriuose, kurie bent šiek tiek susiję su eksportu”, – kabėjo B.Adomavičius.

 

Labiausiai dėl mažinamų valstybės išlaidų nukentės socialines išmokas gaunanti šalies gyventojų dalis. Šioje srityje teigiamų permainų galima tikėtis 2012 m., artėjant Seimo rinkimams. Pasak ekspertų, norėdami įsiteikti rinkėjams, politikai vėl griebsis didesnio ir ne visada pamatuoto išlaidavimo ir taip laikinai paskatins visą šalies ūkį.