Tyrimas: Lietuva – didžiausių išlaidautojų šalis

Alfa.lt

 

Net krizės akivaizdoje lietuviams sunku atsisakyti išlaidavimo malonumo: lietuviai – labiausiai linkę išlaidauti iš visų 28 tyrime dalyvavusių šalių gyventojų. „Man labiau patinka išleisti pinigus, o ne taupyti“, – taip mano pasaulinės draudimo ir taupymo paslaugų bendrovės „Aviva“ užsakymu 45 proc. apklaustų lietuvių. Per ketverius metus taip manančių mūsų šalies gyventojų padaugėjo (nuo 42 proc. 2006 m.). Jau šeštus metus iš eilės vykdomame viename didžiausių pasaulyje sociologinių tyrimų Lietuva dalyvauja ketvirtus metus. Šiemet apklausta 1000 asmenų.

 

Didėja užtikrintumas santaupomis, skirtomis nenumatytiems atvejams

Lietuvoje auga skaičius žmonių, tikinančių, kad nenumatytiems atvejams jie yra pasirūpinę užtektinai santaupų ar investicijų. Per ketverius metus tokių padaugėjo nuo 15 proc. iki 23 proc. Gali būti todėl, kad jau įvyko tas „didysis nenumatytasis atvejis“, lietuvių užtikrintumas didėja.

 

Tose šalyse, kur užtikrintumas buvo pats didžiausias (Azijoje ir Vakarų Europoje), jis atvirkščiai – nukrito. Tačiau Lietuva kaip ir kitos Rytų ir Vidurio Europos šalys vis dar yra mažiau užtikrinta negu vidutiniškai pasaulyje (29 proc.).

 

Pasaulyje labiausiai savo santaupomis užtikrinti Azijos gyventojai, panašiai ir Vakarų Europoje. Rytų ir vidurio Europoje padėtis visai kita: dar mažiau už Lietuvą (23 proc.) savo santaupomis užtikrinta Čekija, Turkija, Rumunija, Vengrija, Lenkija. Mažiausiai iš visų – Slovakija.

 

Lietuviams būstas yra svarbiausia priemonė, užtikrinanti finansinį saugumą ateityje

Trys ketvirtadaliai lietuvių (75 proc.) mano, kad būstas yra svarbiausia priemonė, užtikrinanti finansinį saugumą ateityje. Per ketverius metus taip manančių skaičius paaugo nuo 72 proc. (2006 m.) iki 75 proc. (2009 m.).

 

Nors Vakarų Europos šalyse atvirkščiai: būstui tokia didelė svarba nėra teikiama, o per kelerius pastaruosius metus dėl kritusios nekilnojamojo turto vertės – dar sumažėjo. Pagal būsto svarbą Lietuva atsiduria tarp Azijos šalių ir Vidurio Europos šalių. Mažiausiai būstą vertina Olandija, JAV ir Turkija.
41 proc. lietuvių teigia, kad turi visas materialines vertybes, kurių reikia

 

Visame pasaulyje pastebimas sumažėjęs materialinių vertybių „apetitas“, žmonės ima realiai vertinti savo galimybes ir svajones. Per ketverius metus smarkiai išaugo žmonių skaičius Lietuvoje, manančių, kad jau turi visas materialines vertybes: iki 41 proc. 2009 m.

 

Daugelyje tyrime dalyvavusių šalių materialinės gerovės įvertinimas taip pat kyla, ypač smarkiai šoktelėjęs per pastaruosius metus. Daugiausia manančių, kad turi viską, ko materialiai reikėtų, yra Vakarų Europos šalyse, taip pat Honkonge. Mažiausiai savo materialiu turtu patenkinti žmonės Lenkijoje ir Slovakijoje.

 

Netikėtai gauti pinigai būtų išleisti būsto remontui

Lietuviams svarbiausias – būstas. Netikėtai gautas lėšas Lietuvos gyventojai labiausiai linkę skirti būsto remontui (22 proc.). Dvigubai daugiau negu pernai mūsų šalies gyventojų (13 proc.), jeigu galėtų, visų pirma grąžintų skolas ir paskolas.

 

Kitų tyrimo šalių žmonės nenumatytai gautą sumą visų pirma taupytų ilgam laikui arba pensijai. Taip pat remontuotų būstą, atiduotų skolas ir paskolas, išvažiuotų atostogų.

 

Gyvenimo lygio smukimas kelia didžiausią susirūpinimą

Didžiausią ir vis augantį susirūpinimą lietuviams kelia gyvenimo lygio smukimas (23 proc.). Taip pat šiemet ypač aktualia problema tapo darbo vietos užtikrinimas (15 proc.), finansų krizė (15 proc.). Skurdo ir nedarbo baimė užgožė nerimą dėl prastos sveikatos, nusikalstamumo, ligų, epidemijų, namų ir asmeninio saugumo.

 

Finansų krizė išlieka aktualia tema visose šalyse, tačiau kitos globalios problemos (aplinkos taršos, klimato pokyčių, terorizmo) lietuvius jaudina mažiau. Pasaulyje daugiausia nerimaujama dėl prastos sveikatos, pasaulinės finansinės krizės, darbo vietos užtikrinimo ir nusikalstamumo.

 

Išaugo dėmesys straipsniams finansinėmis temomis

Apskritai pasaulyje dėmesys straipsniams apie asmeninių ar šeimos finansų planavimą laikraščiuose ir žurnaluose yra išaugęs. Lietuvoje juos skaito beveik pusė vyrų (46 proc.) ir daugiau negu trečdalis moterų (36 proc.). Skaitančių mūsų šalyje (vidurkis 41 proc.) yra daugiau negu kitose tyrime dalyvavusiose šalyse (pasaulyje vidurkis 34 proc.).

 

Lietuviai domisi finansus nagrinėjančia spauda kaip ir Azijos gyventojai: Honkonge, Tailande, Kinijoje, Šri Lankoje, Indijoje tokius straipsnius skaito 52–42 proc. žmonių. Mažiausiai tokia spauda domisi Rumunija, Vengrija ir Lenkija.

 

Tyrime dalyvavo šios šalys: Jungtinė Karalystė, Airija, Australija, Kanada, JAV, Ispanija, Vokietija, Italija, Belgija, Prancūzija, Olandija, Lietuva, Rusija, Lenkija, Turkija, Vengrija, Rumunija, Čekija, Slovakija, Taivanis, Singapūras, Malaizija, Šri Lanka, Honkongas, Indija, Kinija.