Žiauriausi psichologiniai eksperimentai su žmonėmis

Norėdami išsiaiškinti įvairias žmonių emocijas, būsenas, pojūčius psichologai imasi eksperimentuoti su gyvūnais, o kartais net ir su žmonėmis. Nors tokie eksperimentai rengiami kilniais tikslais, ne visuomet jie būna sėkmingi, o kartais ilgam palieka pėdsaką eksperimento dalyvių sąmonėje. Žinoma, dažniausiai apie blogai pasibaigusius eksperimentus daug nekalbama ir stengiamasi nenusisekusius faktus nutylėti. Taip elgiamasi saugumo sumetimais, kad visuomenė nesužinotų apie eksperimentus ir nepasmerktų juos vykdžiusių psichologų. Net ir geriausiai slepiami eksperimentai neretai patenka į viešumą.

„Prievarta“
Jeilio universiteto mokslininkas S. Milgremas bandė išsiaiškinti žmogaus prigimties pusę, kuri nesusimąstydama yra linkusi paklusti ir vykdyti bet kokius nurodymus.

Tyrime dalyvavo eksperimentatorius, bandomasis ir aktorius, vaidinęs kito bandomojo vaidmenį. Burtais buvo paskirti mokytojo ir mokinio vaidmenys. Nors mokytojui prieš eksperimentą buvo paaiškinta, kad bandymo tikslas – atrasti naujus informacijos įsiminimo metodus, eksperimentatorius tyrė žmogaus elgesį, kai iš autoritetingo šaltinio gaudavo nurodymus, kurie nsutapdavo su vidinėmis nuostatomis.

Mokinys ir mokytojas gaudavo po „demonstracinį“ 45 voltų stiprumo smūgį elektra. Vėliau mokinys buvo pririšamas prie kėdės, kur ateina elektros įtampa, o mokytojas iš kito kambario garsiakalbiu duodavo jam užduotis, kurias reikėjo įsiminti. Kiekvieną kartą mokiniui suklydus, mokytojas turėdavo paspausti 45 voltų mygtuką, kurį gaudavo klaidą padaręs mokinys (iš tiesų aktorius tik apsimesdavo, kad gaudavo elektros įtampą). Vėliau mokytojui tekdavo įtampą padidinti 15 voltų.

Keliant įtampą aktorius vaidindavo vis didesnį skausmą, o galiausiai pradėdavo rėkti. Nors mokinys prašydavo nutraukti eksperimentą, eksperimentatorius tai drausdavo ir mokytojas turėjo jį tęsti. Eksperimentas parodė, kad 60 proc. mokytojų pakluso eksperimentatorių nurodymams ir leido 450 voltų elektros iškrovą žinodami, kad mokinys jaučia baisų skausmą. Daugumą mokytojų juto pranašumą prieš kenčiančius mokinius.

Eksperimentu nustatyta, kad paklusimo autoritetams būtinybė įsišaknijusi mūsų sąmonėje taip giliai, kad bandomieji vykdė nurodymus nepaisydami moralinių įsitikinimų.

„Išmokstama lytis“
Seksologas ir psichologas D. Manis bandė įrodyti, kad žmogus savo lyties nepaveldi iš gamtos, o „išmoksta“ jos iš tėvų.

1965 m. Kanadoje gimus dvynukams berniukams vienam jų buvo atliktas nesėkmingas apipjaustymas, kuomet buvo pažeisti lytiniai organai. Kad vaikas netaptų nepilnaverčiu vyru, tėvai paklausė medikų patarimo ir ėmė jį auklėti kaip mergaitę bei išoperavo jam lytinius organus.

Jam sulaukus paauglystės, tėvai liepė gerti krūtinės augimą skatinančius vaistus ir atlikti lyties keitimo operaciją. Sūnus tam paprieštaravo ir tris kartus bandė nusižudyti. Matydamas dvynio brolio kančias, kitas dvynys brolis nusižudė, tyčia perdozavęs antidepresantų.

Vėliau nelaimingas paauglys persivadino vyrišku vardu, leidosi vyriškų hormonų, vilkėjo vyriškus drabužius ir net ryžosi ne vienai rekonstrukcinei operacijai, norėdamas susigrąžinti fizinius lyties požymius. Po kurio laiko jis vedė moterį ir įsivaikino tris jos vaikus, bet po septynių metų, žmonai paprašius skyrybų, vyras nusišovė.

Nors visą gyvenimą kentėjęs lyčių kaitas vyras tikino, kad jam buvo nemalonu vilkėti sukneles ir jaustis moterimi, psichologas D. Manis savo klaidų niekada nepripažino.

„Veido išraiška ir paklusnumas“
1924 m. Minesotos universiteto dėstytojas K. Lendisas tyrė žmogaus mimiką. Vyras norėjo sužinoti, kaip kai kurios emocinės būsenos diktuoja veido raumenų darbą, kokios mimikos būdingos baimėms ir kitoms emocijoms. Vyras eksperimentavo su savo studentais, kuriems ant veidų nupiešė linijas. Bandomieji atliko stiprias emocijas sukeliančius veiksmus: žiūrėjo pornografinius paveiksliukus, klausėsi džiazo, uostė amoniako ir kišo rankas į kibirus su gyvatėmis.

Veido išraiškos buvo fotografuojamos, bet jokių veido išraiškos dėsningumų mokslininkams nustatyti nepavyko. Psichologai dar kartą sulaukė įrodymo, kad žmonės paklūsta autoritetams ir daro tai, ko įprastomis gyvenimo aplinkybėmis nedarytų.