Atsinaujinantys energijos šaltiniai: reikalingi, bet neišnaudoti

 

Jau šių metų pabaigoje Ignalinos atominė elektrinė (IAE) bus uždaryta. Su nerimu laukiame, kokių pokyčių tai atneš mūsų elektros energijos vartojimo įpročiams, namų ūkio biudžetui. Galbūt išmoksime taupiau naudotis elektros prietaisais, rinksimės alternatyvius energijos išteklius – biomasę, kurios gausu miškingoje Lietuvoje, ar vėjo energetiką.


 

Nuo kitų metų – elektros energijos kainų šuolis
Kol kas 73 proc. Lietuvos elektros pagaminama Ignalinos jėgainėje. Kyla klausimas: ar uždarius IAE mes, vartotojai, išgalėsime už elektros energiją mokėti dvigubai brangiau? „Ir paprastam žmogui aišku, kad pabrangus elektrai, ne tik tiesiogiai mokėsime daugiau, bet pabrangs visų paslaugų ir prekių kainos“, – sakė Utenos raj. gyvenanti pensininkė Jūratė. Šiuo metu moteris sakė išnaudojanti pakankamai nedaug elektros energijos, o šildymui naudojanti malkas. Tačiau ji neslėpė, kad padidėjusios elektros kainos skaudžiai atsilieps jos sūnaus šeimai, gyvenančiai mieste.

Nuo kitų metų elektros energijos kaina gali padidėti iki 70 centų už kilovatvalandę, t. y. daugiau nei tris kartus. Elektros suvartojimą, o tuo pačiu ir vartotojų išlaidas elektros energijai galėtų sumažinti didesnė konkurencija energetikos sektoriuje ir efektyvų energijos naudojimą skatinančios priemonės. Taip pat būtų naudinga sparčiau plėsti atsinaujinančių pirminių energijos šaltinių naudojimą Lietuvos energetikos sistemoje.

 

Ar Lietuvai apsimoka investuoti į atsinaujinančiais energijos ištekliais paremtą energetiką?

Pagal Europos energetikos planą manoma, kad didžiausias Lietuvos atsinaujinančių išteklių potencialas yra būtent biomasė – medžio kuras. Šiandien visoje Lietuvoje (pvz. Kaišiadoryse, Rokiškyje) turime daugiau kaip 200 katilinių, kurios jau perėjo prie biomasės. Deginant lietuviškos medienos atliekas, specialiai tam auginamus žilvičius ir gluosnius, galima pasigaminti apie 70 procentų viso kuro, reikalingo centralizuotam šildymui.

Saulės energija, palyginus su kitais šaltiniais, yra ekologiškiausia ir turinti labai aukštą potencialą. Saulės jėgainėms įrengti gali būti naudojami namų stogai. Tačiau šios rūšies energijos kaina yra didesnė už atominės ir šiluminių elektrinių gaminamos elektros kainą. Tikimasi, kad iki 2020 m. saulės energetikos diegimo kainos sumažės bent 50%.

Pasak šildymo įrangos gamintojų UAB „Viessmann“ atstovo Žygimanto Malecko, naudojant saulės energiją, energetinė priklausomybė nuo importuotojų gali ženkliai sumažėti. „Lietuvoje saulės energijos per metus 1 kv. metrui išspinduliuojama apie 900-1100 kWh, priklausomai nuo vietovės (pajūryje daugiau). Pas mus yra apie 130 tūkst. privačių namų, taigi ant kiekvieno jų stogo įrengus 10 kv. m saulės kolektorių, per metus pasigamintume apie 1 mln. MWh. Tai maždaug devintadalis, arba daugiau nei 10%, visos Lietuvoje sunaudojamos elektros energijos. Nors saulės baterijas galima įrengti ant bet kurio stogo ir žmonės domisi šiuo energijos šaltiniu, tačiau jo potencialas Lietuvoje dėl įstatymų trūkumų beveik nėra naudojamas. Europos Sąjungoje egzistuoja šio alternatyvaus energetikos šaltinio subsidijavimo modelis, atitinkami fondai. Pavyzdžiui, Vokietijoje valstybė privatiems asmenims kompensuoja dalį saulės kolektorių įrengimo išlaidų, o vėliau iš to asmens švariai pagamintą elektros energiją superka dvigubai brangiau (0,48 EUR/kWh), nei vartotojas perka iš valstybės (0,24 EUR/kWh“.

Dar viena alternatyva yra vėjo energija. Ją labai plačiai naudoja Ispanija, Danija, Vokietija, Olandija, Austrija. Anot ekspertų, atlikus specialius klimato tyrimus, vėjo panaudojimas Lietuvoje gali būti efektyvus, patikimas ir ekonomiškai pelningas. Šiuo metu šalyje veikia tik nedidelio galingumo tokio pobūdžio jėgainės – daugiau jų neįrengiama dėl netobulų įstatymų ir visiško energetikos monopolistų nesuinteresuotumo.

Lietuva galėtų pasekti Norvegijos pavyzdžiu ir įrengti vėjo elektrines Baltijos jūroje. Tai leistų pagaminti iki trečdalio visai Lietuvai reikalingos elektros energijos, tačiau tam reikalingi „lankstūs“ elektros tinklai – jie turi būti atnaujinti, kad priimtų vėjo fermų energiją.

Taigi tam tikras potencialas atsinaujinantiems energijos šaltiniams Lietuvoje yra. Pagrindinė kliūtis jų naudojimo plėtrai yra nepakankamos investicijos į šią sritį ir labai nepalankūs įstatymai. Iki 2020 m. ES siekia, kad 20% energijos būtų pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių – ši „našta“ yra paskirstyta tarp visų valstybių narių. Lietuva yra įsipareigojusi „kilstelėti“ atsinaujinančių šaltinių panaudojimą nuo 15% iki 23% , Latvija atitinkamai nuo 32 % iki 40 %, o mūsų kaimynai lenkai nuo 7 % iki 15 %.

 

www.infomazeikiai.lt informacija.