Atgrasiausi mokslo darbai 2009 metais
Paskelbtame blogiausių 2009 metų mokslo darbų sąraše puikuojasi biologai, stebintys beždžionių seksą ir sprendžiantys, kam gyventi, o kam mirti.
Pasirinks biologai
Jei globalinio atšilimo prognozės pasitvirtins, daugiau nei ketvirtadalis šiandien gyvų žinduolių iki mūsų gyvenimo pabaigos išnyks. Kitų rūšių augalų ir gyvūnų gali sumažėti apie 40 proc., rašo „Popular Science“.
Kadangi žmonės neturi nei pinigų, nei žinių, kaip visas nykstančias rūšis išsaugoti, kai kurie mokslininkai turi pasirinkti, ką išsaugoti, o ką pasmerkti išnykimui.
Beždžionių sekso stebėtojai
Kiekviena nauja beždžionių studija aprašo ir beždžionių seksą. Tokie tyrėjai kaip Dana Pfeferle, Vokietijos mieste Gottingene įsteigto Primatų centro mokslininkė, du metus praleido viename Gibraltaro gamtos parke tam, kad sužinotų, kada poravimosi metu patelės klykauja.
„Popular Science“ skaitytojams primena ir mokslininką Paulą Vesey, kuris atrado, kad japoniškos makakos dažnai yra biseksualios ir 92 proc. atvejų pasirinks moteriškos lyties partnerę. P. Vesey teigia, kad beždžionių geidulių stebėjimas daug atskleidžia ir apie žmonių seksualumą.
Fizikos teoretikai
Fizika pastarajame amžiuje buvo laikoma jaudinančiu ir plačios apimties mokslu. Tačiau, anot „Popular Science“, šiandien teorinės fizikos žinovai turi koncentruotis tik į be galo populiarią, tačiau niekaip neįrodomą stringų teoriją.
Idėja, kad visata yra sudaryta iš mažų bei virpančių „stygų“, pradėjo populiarėti 7-ajame XX a. dešimtmetyje ir vis dar dominuoja tokiuose svarbiausiuose teorinės fizikos centruose kaip Princentono universitetas bei Masačiusetso technologijos institutas.
Problema ta, kad iki šiol net nenutuokiama, ar ši teorija yra teisinga, tačiau fizikai ir toliau dirbą „Sizifo darbą“.
Uraganų medžiotojai
JAV Oro pajėgų 53 rezervo Orų žvalgybos eskadrono 20 pilotų ir jų įgulos skrenda tiesiai į uraganą. Tokių misijų, kurios dažnia trunka iki 12 valandų, metu į uraganą skrendama 4 kartus.
Kodėl taip rizikuoti – juk yra palydovai ir radarai? Kadangi palydovų pagalba yra nustatyti tikslų viesulo stiprumą, jo epicentrą palydovai pateikia su nemaža paklaida.
Marso įgulos astronautai
Ruošiantis skrydžiui į Marsą, reikia įveikti begalę kliūčių: išvengti radiacijos, pasirūpinti maisto atsargomis ir, žinoma, nenumirti. Ruošiantis skrydžiui reikia būti tikriems dėl įgulos psichologinio stabilumo.
Būtent dėl šios priežasties šį pavasarį 6 astronautai Europos kosmoso agentūroje ir Rusijos Biomedicininių problemų institute bus 520 dienų uždaryti į metalines kajutes. Maždaug tiek laiko prireiktų nukeliautų 100 milijonų mylių iki Marso.
Ištverti tiek laiko be dušo ar net lango yra išties sudėtinga. Bandymuose dalyvauti sutikę astronautai, atrinkti iš 5 tūkst., pareiškusių norą, turės gerti perdirbtą šlapimą bei valgyti užšaldytą sausą maistą, keptą duoną bei tai, ką užsiaugins kosmoso šiltnamyje. Visą kosmonautų gyvenimą stebės 18 kamerų.
Parengta pagal „Popular Science“.