Kas ir kodėl atostogauja iš mokesčių mokėtojų kišenės?

Didžiųjų apskričių valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – AVMI) informuoja, kad dažnai išaiškinama atvejų, kai už darbuotojų poilsines keliones į populiarius užsienio žiemos ir vasaros kurortus, pavadinus jas mokymais ar verslo kelionėmis, mokama įmonių lėšomis, šias sąnaudas nepagrįstai priskiriant leidžiamiems atskaitymams ir taip mažinant mokėtinus mokesčius.

 

Į Austrijos Insbruko kalnų kurortą dalyvauti projektų vadovų ir inžinerinio – techninio personalo mokymuose- diskusijoje viena Klaipėdos lauko ir vidaus inžinerinių tinklų projektavimo bendrovė 2007 m. gruodį delegavo net devynis savo darbuotojus, už jų skrydį lėktuvu ir apgyvendinimą kurorto viešbutyje sumokėjusi per 30 tūkst. litų. Jokių įrodančių dokumentų, kad darbuotojai į žiemos sporto sostine vadinamą Insbruką vyko darbo reikalais, įmonė nepateikė, todėl išleistos pinigų sumos negali priskirti leidžiamiems atskaitymams.

„Pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nuostatas leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai sąnaudos, būtinos įmonės pajamoms uždirbti ar jos ekonominei naudai gauti. Bendrovė neturėjo įrodymų, kad darbuotojų kelionė bus naudinga įmonei ir kad personalo mokymus reikėjo organizuoti būtent Austrijos Insbruko kurorte.

Nepagrįsta dokumentais ir tai, kad tokie mokymai iš tiesų įvyko, todėl lėktuvo bilietų ir viešbučio paslaugų apmokėjimo suma negali būti mažinamas pelno mokestis“, – komentavo Klaipėdos AVMI viršininko pavaduotojas Andrejus Cukanovas.

Minėtu atveju už lėktuvo bilietus ir viešbučio paslaugas sumokėta suma pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas turėjo būti laikoma gyventojo pajamomis ir apmokestinama. Bendrovė patikslino pajamų deklaraciją ir sumokėjo į biudžetą beveik pusaštunto tūkstančio litų gyventojų pajamų mokesčio.

Kitos įmonės, užsiimančios metalo gaminių ir santechniko įrangos prekyba, vadovas 2008 m. vasarį Šveicarijos kalnų slidinėjimo kurorte Sankt Morice ieškojo potencialių klientų. Tokios „paieškos“, kurių metu esą įmonės direktorius dalyvavo verslo susitikimuose, atsiėjo per 7 tūkst. litų – tiek sudarė nakvynės Sankt Morice išlaidos ir dienpinigiai.

Klaipėdos AVMI nustatė, kad bendrovės pateiktuose dokumentuose nepakanka įrodymų, ar kelionė buvo būtina įmonei, be to, nurodytos įmonės, su kurių atstovais neva įvyko susitikimai, yra įsikūrusios ne Šveicarijoje, o kitose šalyse. Bendrovė kelionei į Šveicarijos kalnus išleistos pinigų sumos negalės priskirti leidžiamiems atskaitymams, o ją išmokėjus privalės išskaičiuoti ir gyventojų pajamų mokestį.

Tuo tarpu viena sostinės bendrovė, prekiaujanti chemijos priemonėmis, sėklomis ir  pašarais, savo darbuotojus 2008 metais siuntė „tobulintis“ į poilsiautojų pamėgtus šiltuosius kurortus. Bendrovė darbuotojų kelionės išlaidas apskaitydavo kaip komandiruotės išlaidas, klientų kelionės išlaidas priskirdavo reprezentacinėms išlaidoms.   

Iš šios įmonės paaiškinimų ir pateiktų dokumentų matyti, jog Italijoje organizuota aštuonių dienų „vidinė strateginio planavimo sesija“. Į Balio salą Indonezijoje ir Tunisą „lydėti“ klientai (abu kartus – ūkininkai). Ispanijoje aštuonias dienas „vyko“ seminaras „Gyvulių šėrimo ateitis“  bei produktų pristatymai, o štai Antalijoje (Turkija) „domėtasi“ kukurūzų auginimo technologijomis ir ligomis.

Tačiau bendrovė nepateikė dokumentų, įrodančių, jog šie seminarai buvo organizuoti, užsakytos konferencijų salės, vyko susitikimai tiek su esamais, tiek su naujais verslo partneriais. Turizmo agentūros atstovai teigė, jog jų organizuojamos kelionės yra poilsinės, salių konferencijoms ar seminarams neužsakinėjo.  
Penkių darbuotojų viešnagė Italijoje kainavo per 27 tūkst. litų. 8 darbuotojų ir 14 klientų apsilankymas Indonezijoje patuštino bendrovės sąskaitą daugiau nei 170 tūkst. litų. 9 darbuotojų ir 8 šeimos narių kelionė į Ispaniją kainavo kone 35 tūkstančius. Nauji verslo ryšiai Turkijoje bendrovei atsiėjo daugiau nei 6 tūkst. litų, o klientų palydos į Tunisą  –  per 40 tūkst.

Taigi įmonė patikslino pajamų deklaracijas ir į valstybės biudžetą sumokėjo daugiau 102 tūkst. 500 litų gyventojų pajamų mokesčio,  įmokų į garantinį fondą ir valstybinio socialinio draudimo įmokų.  

Neatsilieka norinčiais keliauti ne už savus pinigus ir Kaunas. Vienos didmenine prekyba pieno milteliais ir pieno produktais besiverčiančios įmonės komercijos direktorius produkcijai rinkų ieškoti vyko net į Meksiką. Kadangi bendrovė jokių dokumentų, pagrindžiančių komandiruotės svarbą ir įtaką verslui nepateikė, o ir komandiruotės ataskaitos negalėjo parodyti, tai beveik 20 tūkst. litų buvo pripažintos pajamomis, gautomis natūra. Nustatytus pažeidimus mokėtojas pripažino ir ištaisė, pateikdamas patikslintas deklaracijas ir sumokėdamas mokesčius.

Kita Kauno įmonė, formindama komandiruotes, kurių tikslai nebuvo susiję su įmonės veikla, dėl savo darbuotojų „pasivažinėjimų“ geranoriškai patikslino mokesčių deklaracijas ir sumokėjo beveik 45 tūkst. litų mokesčių. 11 šios bendrovės darbuotojų lankėsi Švedijoje, 17 – Vokietijoje, 6 vyko į Paryžių.
Nevengė kauniečiai ir kelionių į Egiptą bei Tunisą. Bendrovė, „komandiravusi“ savo darbuotojus turistų pamėgtais maršrutais, patikslino savo mokesčių deklaracijas daugiau nei 55 tūkst. litų.

 

www.infomazeikiai.lt informacija.