Savivaldybių rinkimai: balsuosime ne už partijas, o už žmones?

Vilniausdiena.lt

 Seime užsimota keisti savivaldybių tarybų rinkimų tvarką. Siūloma atsisakyti partijų sąrašų ir leisti rinkėjams laisvai balsuoti už pasirinktus pavienius politikus.

Kiek vietų – tiek balsų

Tokias įstatymo pataisas įregistravo Seimo narys Kęstutis Masiulis, buvęs sostinės savivaldybės tarybos narys. Konservatorius siūlo kiekvienam rinkėjui suteikti ne vieną balsą partijos sąrašui ir penkis pirmumo balsus tos pačios partijos nariams, kaip yra šiuo metu, o tiek balsų, kiek narių renkama į tarybą. Pavyzdžiui, vilniečiai pagal naująją tvarką balsuotų ne už partiją ir penkis pavienius jos kandidatus, o už 51 politiką, nepriklausomai nuo to, kokiai partijai pasirinkti veikėjai priklauso.

 

„Norėčiau, kad sistema veiktų jau kitų savivaldybių tarybų rinkimų metu“, – portalui sakė K.Masiulis. Pasak jo, panaikinus apribojimus, reikalaujančius balsuoti tik už vienos partijos kandidatus, išaugusi pasirinkimo laisvė į rinkimus atvestų gerokai daugiau žmonių.

 

Politikas siūlo ne tik suteikti rinkėjams teisę balsuoti už pavienius politikus, bet ir apriboti partijų sąrašus. Šiuo metu partijų sąrašuose gali būti iki dusyk daugiau kandidatų, nei yra vietų savivaldybės taryboje. K.Masiulis siūlo šį skaičių pjauti perpus ir neleisti partijoms siūlyti daugiau kandidatų, nei yra vietų taryboje. Vėlgi pateikiant Vilniaus pavyzdį – viena partija negalėtų į sostinės tarybą teikti daugiau kaip 51 kandidato.

 

Smūgis populistams?

Kitas K.Masiulio tikslas yra kova su vadinamaisiais „garvežiais“ – populiariais politikais, kurie pastatomi sąrašo priekyje dėl balsų pritraukimo, o vėliau atsisako savo iškovoto tarybos nario mandato. Pagal teikiamas įstatymo pataisas, „garvežiui” atsisakius savo mandato, jis atitektų ne kitam po jo sąraše sekusiam partiečiui, o tam kandidatui, kuris surinko mažiau balsų, net jei tai būtų kitos partijos politikas.

 

„Žmonės balsuotų už asmenybes, o „garvežių“ nebeliktų: jeigu koks „garvežys“ ir būtų išrinktas, o po to atsisakytų mandato, jo vietos negautų partiečiai. Niekas negali dovanoti savo populiarumo“, – įsitikinęs K.Masiulis.

 

Pasak jo, tokios permainos suduotų rimtą smūgį populistinėms vieno žmogaus partijoms. „Atėjau dėl vieno žmogaus, tarkim, dėl Pakso ar Šustausko. Ir išrinkau krūvą niekam tikusių „paksistų“ ar „šustauskininkų“, o paskui esu priverstas slėptis, – pavyzdį pateikė konservatorius. – Dabar taip nebebus.“

K.Masiulis teigė pirmiausiai sieksiantis užsitikrinti savo partiečių paramą Seime, o vėliau eisiąs į bendraminčių paieškas kitose frakcijose. Politikas užsiminė norįs panašiai reformuoti ir Seimo rinkimų sistemą, tačiau apie tai esą dar anksti kalbėti – jei nepavyks pakeisti savivaldybių tarybų rinkimų tvarkos, apie permainas Seimo rinkimuose bus galima pamiršti.

 

Padaugėtų darbo

Nors K.Masiulio siūloma sistema suteiktų rinkėjams gerokai daugiau laisvės, tiek patys rinkėjai, tiek jų balsus skaičiuojančios komisijos turėtų gerokai daugiau darbo, nei lig šiol.

 

„Tokia situacija Lietuvoje yra buvusi per savivaldos rinkimus. 1931 ir 1935 metais. Tada kiekvienas rinkėjas gaudavo tiek kortelių, kiek buvo renkama tarybos narių. Rinkimų komisijos turėjo daug rūpesčių skaičiuojant visus tuos balsus. Mums, kaip rinkimų organizatoriams, bus tokia pati problema – kaip skaičiuoti balsus? Atvirai pasakius, tai būtų sudėtingas darbas ir rinkimų komisijoms, ir rinkėjams“, – portalui sakė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

 

Kita K.Masiulio pasiūlymo bėda – tai, kad partija, gavusi daugiau rinkėjų balsų, gaus mažiau vietų taryboje. Vien dėl to, kad tos partijos rinkėjai labiau „išbarstė” savo balsus skirtingiems kandidatams. Z.Vaigausko teigimu, siūloma nauja rinkimų sistema daugeliu aspektų primena šiuo metu Estijoje veikiančią sistemą, taigi ir bėdos panašios.

 

Pavyzdžiui, praėjusiuose rinkimuose Talino meras Edgaras Savisaaras gavo daugybę rinkėjų balsų, tačiau tai neatnešė jokios naudos jo partiečiams – priešingai, nei kad būtų buvę taikant sąrašų sistemą.