Ką pasako žmogaus rašysena?
Žmogaus rašysena – unikalus dalykas. Daugelis turbūt nežino, kiek daug dalykų galima nustatyti iš rašto. Į klausimus apie rašyseną atsakinėjo Lietuvos teismo ekspertizės centro Dokumentų ekspertizių skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Strakšytė.
Kokia yra rašysenos eksperto profesija? Kaip jos galima išmokti, nes kiek žinau, to nemokoma mokslo institucijose?
Rašysenos eksperto profesija labai įdomi, kadangi kiekvienas ekspertinis tyrimas yra kitoks, nepakartojamas, kaip ir pats žmogus ar jo rašysena. Tačiau, kad įgytum šią profesiją, turi įgyti ir daug naujų žinių. Taip yra todėl, kad universitete, kokiame fakultete tu bestudijuotum, išskyrus teisės fakultetą, apie rašysenos ekspertizę net neužsimenama.
Rašysenos ekspertai pusantrų metų rengiami Lietuvos teismo ekspertizės centre. Būsimieji rašysenos ekspertai studijuoja rašyseną ir parašus, rašo referatus, laiko įskaitas, įsisavina rašysenos ir parašų tyrimo metodikas ir kartu su ekspertu, turinčiu nemažą ekspertinio darbo stažą, atlieka ekspertinius rašysenos tyrimus. Teisę daryti ekspertizes savarankiškai suteikia kvalifikacijos komisija, skiriama Lietuvos teismo ekspertizės centro direktoriaus įsakymu. Dalyvauti kvalifikacijos komisijos darbe kviečiami mokslo įstaigų ir aukštųjų mokyklų mokslininkai ar kitų ekspertizės įstaigų darbuotojai.
Ką galima nustatyti iš žmogaus rašysenos? O ko – neįmanoma?
Dokumentą parašiusį ar pasirašiusį žmogų galima nustatyti, kadangi kiekvieno iš mūsų rašysena yra nepakartojama ir pastovi. Rašysenos pastovumas yra tik sąlyginis, nes rašysena gali keistis dėl įvairių priežasčių. Todėl rašysenos ekspertai sprendžia diagnostinius uždavinius ir nustato, ar rankraštiniai tekstai, įrašai parašyti įprasta ar pakeista rašysena. Jei rašysena pakeista – ji pakeista tyčia ar pasikeitė dėl neįprastos rašiusiojo būsenos: alkoholio, vaistų ar narkotikų poveikio, dėl neįprastų rašymo sąlygų, pavyzdžiui, buvo rašoma gulint, važiuojant, tamsoje ir pan. Kai kurių asmenų rašysenai ir parašams neįprasta būsena ar neįprastos rašymo sąlygos daro didelę įtaką, o kai kurių asmenų rašysenoje požymių, liudijančių apie neįprastą rašiusiojo būseną ar neįprastas sąlygas, galima ir nenustatyti.
Pavyzdžiui, alkoholikų ir narkomanų rašysenose „badavimo“ periodu nustatomi drebėjimo požymiai, raidės būna netolygiai išsidėstę vertikalėje, jos „šokinėja“, keičiasi specialieji rašysenos požymiai (raidžių forma, raidžių elementų santykinis ištęstumas).
Pasaulyje yra dar paplitęs grafologinis rašysenos tyrimo metodas, kurį taiko grafologai. Grafologijos tikslas pagal rašyseną nustatyti rašiusiojo charakterio bruožus, polinkius. Grafologai teigia, kad pagal rašyseną galima nustatyti net žmogaus sumanymus, slaptas mintis ir kt.
Ar galima nustatyti, kokia žmogaus profesija?
Lietuvos teismo ekspertizės centre dirba ekspertai lingvistai, kurie gali nustatyti teksto autoriaus veiklos sritį. Teksto autorius – tai tekstą sukūręs asmuo (nebūtinai tas pats asmuo tekstą užrašo). Lingvistinėje ekspertizėje kalbama ne apie specialybės, profesijos kalbą, bet apie autoriaus veiklos srities kalbą. Autoriaus veiklos sritį galima nustatyti, kadangi žmogaus aplinka ir veikla uždeda antspaudą jo mąstymui ir kalbai.
Ar rašysena visada pasako tiesą? Gal įmanoma suklaidinti ekspertą?
Rašysenos ekspertizės objektai yra labai įvairūs. Tai ilgi rankraštiniai tekstai, ilgi ir trumpi rankraštiniai įrašai, parašai. Ne visada galima nustatyti asmenį, parašiusį vieną ar kitą įrašą, ar pasirašiusį konkrečiame dokumente. Viskas priklauso nuo tiriamojo įrašo (parašo) informatyvumo ir nuo to, ar lyginamoji medžiaga (konkretaus asmens rašysenos ir parašų pavyzdžiai) parengta prisilaikant jai keliamų reikalavimų.
