Lietuvos romai: vadinkite mus čigonais, bet nesityčiokite
Ispanijoje romai vadinami kale, Vokietijoje – sinti, Centrinėje Europoje – roma, Prancūzijoje – manuš, o Lietuvoje iki šiol nesusilaikoma nepavadinus jų tiesiog čigonais. Prieš 38 metus romai visam pasauliui paskelbė, kad dėl išankstinio niekinančio atspalvio vartoti posakių gypsy, zigeuner, cigani griežtai negalima.
Lietuvoje yra minima tolerancijos savaitė, todėl neatsitiktinai prabilta apie romų bėdas ir rūpesčius. Nors tiek čigonai, tiek žurnalistikos, tiek teisės specialistai sutaria, kad vartoti žodį „čigonas“ nėra nusikaltimas. Svarbiausia, kad lietuviai vartodami šią sąvoką nesiektų įžeisti, pasityčioti ar diskriminuoti.
Tyčina: neįžeidinėkite mūsų
Vilniaus Kirtimų taboro (VKT) prezidentas Josifas Tyčina paklaustas, kaip į jį būtų galima kreiptis, net nemirktelėjęs išpyškino: „Aš esu romas. Bet nėra taip svarbu, kaip mus pavadins. Svarbiausia, kad lietuviai vadindami mus čigonais nesistengtų įžeisti ar diskriminuoti. Gatvėje dažnai išgirstame tokių šūksnių: „Ei, čigone!“, kurie tikrai neturi teigiamo atspalvio.“
VKT prezidentas pripažino, kad romai Lietuvoje yra atskira respublika, lietuviai nieko nežino apie šios tautos istoriją. „Galbūt iš nežinojimo kyla ta priešprieša. Jeigu Lietuva suprastų, kad romų tauta nėra absoliutus blogis, galbūt pavyktų užmegzti normalius tautinius santykius“, – svarstė J. Tyčina.
Valstybinės lietuvių kalbos inspektorė Aistė Pangonytė atkreipė dėmesį, kad senuosiuose raštuose dar šešioliktajame amžiuje jau buvo galima aptikti sąvoką čigonas: „Pavadinimas romas į lietuvių kalbą atėjo visiškai neseniai. Kodėl romams yra svarbu, kad juos vadintų ne čigonais? Tai sietina su susiformavusiu įvaizdžiu – kai kuriose valstybėse žodis čigonas turi labai neigiamą atspalvį. Lietuvoje romų tauta ėmėsi iniciatyvos, išreiškė norą, kad būtų vadinami taip, kaip jie nori būti vadinami. Vartoti žodį čigonas – nedraudžiama.“
Romas – gėris, čigonas – blogis?
„Tarptautinėmis temomis rašantys žurnalistai vartoja tik sąvoką „romas“. Lietuviškoje žiniasklaidoje pastebima liūdnesnė tendencija, jeigu yra publikacija apie romus, joje tautinė grupė nušviečiama iš teigiamos pusės, tačiau jeigu tekste rašoma čigonas, vadinasi jis padarė kažką blogą. Terminas čigonas šiandien nėra teigiamybė, bet jokie teisės aktai nedraudžia jo vartoti. Galima kelti klausimą, ar netolerancija šiai tautinei grupei kyla tik dėl to, kad visuomenėje susiformavusi bendra nuomonė: čigonas – blogis. Pavadinimas čigonas yra įaugęs žmonėms į kraują. Bet visuomenę galima įpratinti prie žodžio romas“, – kalbėjo Lietuvos žurnalistų ir etikos komisijos pirmininkė Edita Žiobienė.
Žurnalistų etikos inspektoriaus patarėjas Deividas Velkas siūlė atkreipti dėmesį, kokiame kontekste yra vartojami žodžiai: čigonas ir romas.„Žinia visuomenei yra „parduodama“ geriau tada, kai ji yra bloga. Ta pati taisyklė taikoma atprašant įvykius susijusius su romais. Iš patirties galiu pasakyti, kad neigiamame kontekste dažniausia vartojamas žodis čigonas. Asmens tautybė yra nutylima, kai aprašomi lietuvių padaryti nusikaltimai, tačiau vos tik nusikalsta kitataučiai, laikraščių antraštėse pabrėžiama būtent jų tautybė. Nieko keisto, žiniasklaidos „vartojimą“ sukuria visuomenė“, – kalbėjo D. Velkas.
