Glaveckas: apkarpius 700 programų ir atlyginimus, biudžetas sutaupys 2,5 mlrd. Lt

www.alfa.lt

„Krizė baigsis tada, kada ji mūsų galvose pasibaigs. O krizės pabaigos pradžia Lietuvoje prasidės antroje šių metų pusėje“, – šiandien surengtoje spaudos konferencijoje garantavo Seimo finansų ir biudžeto komiteto pirmininkas, Seimo narys Kęstutis Glaveckas. Pasak jo, šį mėnesį imtasi rengti naują biudžeto projektą, kuris bus riimtas kovo pabaigoje, o „blogiausiu atveju – pirmoje balandžio dekadoje“. Koreguoti situaciją nelaukiant metų vidurio, pasak ekonomisto, privertė situacija. „Korekcija reikalinga, nes eksportas mažėja, gamyba stoja, mokesčių surenkama vis mažiau“, – kalbėjo jis.

 

Biudžeto surinkimas rimtai šlubuoja
K. Glavecko teigimu, per du šių metų mėnesius – sausį ir vasarį – į valstybės biudžetą nesurinkta 389 mln. Lt, arba 16 proc. planuotų pajamų.
Pridėtinės vertės mokesčio per du šių metų mėnesius negauta 16 proc., arba 226 mln. Lt planuotų įplaukų, akcizų – 8 proc., arba 49 mln. litų. Gyventojų pajamų mokesčio planas, anot jo, vykdomas – per sausį ir vasarį gauta 8,5 mln. litų daugiau (5,2 proc.), nei planuota.
Šlubuoja savivaldybių ir „Sodros“ biudžeto surinkimas. Per du šių metų mėnesius „Sodra“ nesurinko 72 mln. Lt , savivaldybės, negalutiniais duomenimis, irgi apie 100 mln. Lt. Konsoliduotas nacionalinio biudžeto trūkumas jau sudaro apie 0,5 mlrd. Lt. Pasak ekonomisto, dėl tokios situacijos darosi vis sunkiau skolintis užsienio rinkose. „Valstybės asignavimų, o ypač algų, mažinimas, panašu, buvo nepakankamas. Todėl bendromis Finansų ministerijos, Saulėlydžio komisijos ir Valstybės kontrolės pastangomis naujajame biudžete tikimasi sumažinti išlaidas dar papildomai apie 2,5 mlrd. Lt.
„Tai išties gana daug, valstybės biudžetas bus mažinamas apie 13–14 proc.“, – pripažino ekonomistas. Pasak jo, sumažinus išlaidas, teks grįžti prie 2007 m. biudžeto lygio. Praėjusių metų pabaigoje patvirtintas valstybės biudžetas, kurio bendra suma buvo 19 mlrd. Lt, dabar bus sumažintas iki 16–17 mlrd. Lt.

Inventorizuos programas ir mažins atlyginimus
Pasak Seimo nario, biudžeto išlaidų mažinimas apims 700 valstybės programų, kurios bus inventorizuotos. „Daugybės jų pavadinimai mums nieko nesako. Visais laikais programos pūtėsi, plėtėsi, išlaidos augo, o dabar išaušo diena, kai nėra kuo tas išlaidas padengti“, – kalbėjo parlamentaras. Pasak jo, jų skaičius ilgą laiką nesikeitė, o išlaidos išaugo 40 proc. Finansų ir biudžeto komitetas jau nuo kitos savaitės pradės atskirų programų analizę. To paties imsis ir Valstybės kontrolė, Finansų ministerija. „Pagrindinis mūsų tikslas, kad tas programas, kurios neefektyvios, reikės gerokai mažinti.“

Kita vieta, kur vyriausybė mato galimybę sutaupyti, pasak p. Glavecko, yra darbo užmokestis. „Šiemet iš valstybės biudžeto jam numatyta 3,4 mlrd. Lt. Mes numatėme šias išlaidas sumažinti bent 10 proc. Sumažinę jas, grįžtume atgal į 2008 m.“, – sakė ekonomistas. Bazinio atlyginimo dydis bus mažinamas politikams, valstybės tarnautojams, teisėjams.

Vyriausybė, remdamasi TVF rekomendacija, yra numačiusi peržiūrėti Išmokų vaikams pakeitimo įstatymą. 2007–2008 m. buvo priimta daugybė populiarių, bet valstybės galimybių neatspindinčių įstatymų, kurių bendra įsipareigojimų suma – apie 2 mlrd. Lt. Vyriausybė numačiusi valstybės įsipareigojimus sumažinti apie 2,5 mlrd. Lt. Tačiau nebus liečiami Europos asignavimo projektai. O visos kitos išlaidos bus inventorizuotos. „Kito pasirinkimo nėra. Visų šių įsipareigojimų vykdymui reikalingi pinigai. O jų nėra. Mes skolinamės ne biudžeto dengimui, bet darbo vietų kūrimui. Biudžeto dengimui skolinami pinigai yra labai brangūs“, – konstatavo Seimo narys.

Monopolijos manipuliuoja kainomis
Kita problema, ekonomisto teigimu, yra ilgalaikė ir sena. Tai – oligopolijos problema. „Kai mažėja paklausa, turėtų sparčiau mažėti ir kainos. Kitose šalyse taip ir vyksta. Pas mus kainas savo rankose laiko monopolijos ir jomis manipuliuoja.“ Ekonomistas mano, kad vienintelis įrankis, kuris gali numušti kainas, yra konkurencijos skatinimas. Tyrimai rodo, kad degalų rinkoje jokios konkurencijos nėra. Degalinių nustatomas maržos skirtumas sudaro nuo 20 iki 40 proc., kai Lenkijoje nesiekia nė 20 proc. Aiškūs monopoliniai susitarimai, kuriuos įveikti labai sunku. Tačiau tam yra įstatymai“, – įsitikinęs K. Glaveckas.  Pasak jo, galima pusmečiui uždėti reguliuojamas maržas. „Toks įrankis gali būti panaudotas, nes priešingai sunku susitarti kitais būdais“, – sakė jis. Parlamentaras pažėrė ir puokštę gerųjų naujienų. Svarbiausioji, jo teigimu, kad jau liepos–rugpjūčio mėnesiais situacija turėtų stabilizuotis.

„Sumažinsime išlaidas, skatinsime smulkųjį ir vidutinį verslą. Pasak jo, verslo skatinimui vakar iš Europos investicinio banko buvo pasiskolintas pirmasis milijardas. Tai bus nebrangūs pinigai – su 4–5 proc. metinėmis palūkanomis. O kovo 12 d. EIB valdyba priims sprendimą dėl 3,8 mlrd. Lt paskolų. Šie pinigai bus nukreipti į ūkio ekonomiką. „Pagal darbo vietų skaičių tai būtų 60–70 tūkst. naujų darbo vietų. Juk dabar svarbiausia stabilizuoti finansinę situaciją, nedarbą.“

VKEK kainas nustatinės kas mėnesį?
Parlamentaro įsitikinimu, Valstybinė kainų ir energetikos komisija nuo šiol privalės kainas nustatinėti kas mėnesį, „Jie turės tai daryti atsižvelgdami į krintančias naftos, dujų kainas. 15–20 proc. sumažinta šildymo kaina atsilieptų ir žmonių pajamoms ir nuotaikoms.“

Parlamentaras piktinosi, kad atskiros privačios kompanijos savo paslaugas brangina beveik kas dieną. „Tarkime, brangsta šiukšlių išvežimas. Bet juk pagrindo tam nėra, nes kuras pinga, atlyginimai nedidinami. Kompanijos naudojasi monopoline padėtimi ir kelia kainas. Konkurencijos tarnyba turės nemažai darbo, nes tie dalykai siurbia žmonių pinigus ir nepagrįstai siurbia.“

„Dabar svarbiausias vyriausybės tikslas – sustabdyti ekonomikos kritimą. Tą padaryti mes tikimės antroje metų pusėje. Žmonės ir verslai prisitaiko prie aplinkybių, taupo, ieško būdų, kaip išgyventi, ir tai duoda rezultatą. Pagaliau turi ateiti geros žinios ir iš pasaulio“, – įsitikinęs politikas.
Pasak K. Glavecko, Lietuva vien dėl Lenkijos zloto smukimo kas mėnesį praranda apie 100 mln. Lt. „Ir tai yra ne mūsų vienų, bet visos Europos problema. Sienos atviros, o politika skirtinga. Kai bendrame katile verdi, sunku gerą sriubą išvirti“, – reziumavo politikas.