Iš medicinos įstaigų iškeliauja tonos medicininių atliekų

Medicininių atliekų tvarkymas – medicininių atliekų apskaitos, deklaravimo, surinkimo, rūšiavimo, pakavimo, ženklinimo, saugojimo bei šalinimo veikla sveikatos priežiūros įstaigose. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2008 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. V-117 patvirtino Lietuvos higienos normą HN 66:2008 „Medicininių atliekų tvarkymo saugos reikalavimai“ (Žin. 2008, Nr. 22). Medicinos atliekų tvarkymo (medicininės atliekos – pavojingos ir nepavojingos žmonių sveikatos priežiūros ir su ja susijusios mokslinių tyrimų atliekos) saugos reikalavimai įpareigoja sveikatos priežiūros įmones visas darbo metu susidarančias atliekas pakuoti į skirtingų dydžių ir spalvų maišus bei konteinerius, draudžia atliekas maišyti.

Pakuotės turi būti tik vienkartinės ir šalinamos su turiniu. Be to, medicininės atliekos susidarymo vietoje saugomos ne ilgiau kaip iki darbo dienos pabaigos arba kol prisipildo trys ketvirtadaliai pakuotės tūrio. Tuomet atliekos turi būti išneštos į saugyklą.
Praėjusias metais Telšių apskrities gydymo įstaigose surinkta apie 39 tonas medicininių atliekų (2007 metais – 43 tonos). Medicininių atliekų tvarkymui gydymo įstaigos pernai skyrė 185 tūkst. Lt (2007 m. – 107 tūkst. Lt). Vienos jų – infekuotos atliekos, užterštos žmogaus krauju, sekretu, pūliais ir išmatomis, infekcinių ligų sukėlėjais ir toksinais, susidarančios atlikus chirurgines intervencijas. Kitos atliekos – kūno dalys ir organai, švirkštai, adatos, skalpeliai, stiklo duženos, kateteriai, pirštinės, paklodės, netinkami vartoti vaistai. Jos surenkamos, rūšiuojamos jų susidarymo vietose ir toliau tvarkomos prisilaikant medicininių atliekų tvarkymo reikalavimų. Apie 40 % medicininių atliekų nukenksminamos dezinfekcinėmis medžiagomis ir pašalinamos kaip buitinės, 10 % medicininių atliekų atiduodamos medicininių atliekų tvarkymo įmonei, kuri surenka ir išveža jas iš įstaigos tolesniam (deginimui) tvarkymui. Likusios medicininės atliekos nukenksminamos mikrobangomis ir šalinamos kaip buitinės atliekos.
Sveikatos priežiūros įstaigose medicininių atliekų tvarkymo saugos reikalavimai labai griežti, problema vis tiek lieka aktuali infekciniu požiūriu ir nuolat aštrėja. Šiuo metu Lietuvoje nėra vienos medicininių atliekų tvarkymo sistemos – kiekviena sveikatos priežiūros įstaiga šias atliekas tvarko pagal savo galimybes.

Tikrina specialistai

Visuomenės sveikatos specialistai nuolat tikrina, ar apskrityje medicininės atliekos tvarkomos pagal Lietuvos higienos normos reikalavimus, ar laikomasi medicininių atliekų tvarkymo reikalavimų.
Pasak Valerijos Valatkienės, Telšių visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vyresn. specialistės, praėjusiais metais Telšių apskrityje buvo patikrintos 5 ligoninės, 45 odontologijos kabinetai, 2 dializės skyriai, 45 ambulatorinio gydymo įstaigos. Patikrinimo metu surašomi aktai, teikiami pasiūlymai nustatytiems pažeidimams pašalinti, taikomos administracinės nuobaudos. Praėjusias metais taikytos 2 piniginės nuobaudos apskrityje dėl netinkamo medicininių atliekų tvarkymo. Dažniausi pažeidimai, pasak specialistės, yra netinkamai sandėliuojamos medicininės atliekos iki jų išvežimo tolimesniam tvarkymui, nesilaikoma medicininių atliekų saugojimo terminų, netinkamos medicininių atliekų dezinfekcijos priemonės, netinkamai rūšiuojamos (ypač aštrių daiktų pakavimui turi būti specialios pakuotės), vykdoma netinkama apskaita.

Panaudoti švirkštai – tiesiai į konteinerį

Įstatymai griežtai reglamentuoja sveikatos priežiūros įstaigose susidariusių medicininių atliekų tvarkymą, tačiau neužsimenama, kur tokias atliekas turėtų dėti gyventojai. Kiek kasmet įvairių medicininių atliekų išmeta pavieniai žmonės statistikos nėra. Dažniausiai gyventojai atsikrato tvarsliavos, vienkartinių švirkštų, kurie nedezinfekuojant išmetami į konteinerius. Kartais panaudotus švirkštus randa po konteinerius besirausiantys žmonės, todėl yra tikimybė, kad išmestais švirkštais dar gali būti pasinaudota. Juos geriausia būtų sudeginti, o jei nėra galimybės, nukenksminti turimomis dezinfekcinėmis medžiagomis, sutrupinti. Seni vaistai dažniausiai iškeliauja į šiukšlių dėžes ir konteinerius taip pat. Kai kurie vyresniojo amžiaus žmonės juos degina, o kiti juos tiesiog išmeta. Pagal farmacinių atliekų tvarkymo taisykles juos reikėtų pristatyti į visuomenines vaistines, kurios turėtų pasirūpinti tolimesniu jų tvarkymu.