Grybauskaitė: pakeldama mokesčius, vyriausybė sutvarkė Lietuvos finansus

www.alfa.lt

Lietuva balansuoja ties finansų bankroto slenksčiu, į jį šalį gali įstumti, pvz., politinė krizė, sakė Lietuvoje viešinti Dalia Grybauskaitė. Ji giria dabartinę vyriausybę, kad ši imasi vykdyti skaudžias ir, komisarės nuomone, būtinas reformas.
„Mūsų, Europos Komisijos, nuomone, finansinė krizė dar nepasiekė dugno. Į ekonominį suktuką, nuosmukį Lietuva tik įeina“, – sakė D. Grybauskaitė po susitikimo su premjeru Andriumi Kubiliumi.
Valdžiai gali nelikti kitos išeities, tik pavasarį dar sumažinti savo išlaidas, numato ji.

Devalvacija šaliai šiuo metu negresia, pagalbos prašyti kol kas taip pat nereikia, vertina ji.

D. Grybauskaitė sako, jog vyriausybė yra įgyvendinusi „neišvengiamas“ priemones krizės akivaizdoje, t. y. pakeldama mokesčius sutvarkė valdžios finansus. Anot komisarės, keičiant mokesčius buvo padaryta nemažai „techninių“ klaidų, ypač dėl smulkaus ir individualaus verslo, dalis jų – dėl įvairių ministerijų nesusišnekėjimo. Ji sako esanti patenkinta, kad klaidas rengiamasi taisyti.

„Vyriausybės priimtos priemonės kol kas palaiko šalies finansinę padėtį. Daugelis šių priemonių buvo neišvengiamos. […] Šiandien Lietuva neturi pasirinkimo. Yra tiktai du keliai: arba pasistengti kartu išgyventi sunkų laikotarpį su galbūt mažesnėmis pajamomis, nei iš viso jų negauti“, – kalba komisarė.

Ji svarsto, kad, jei krizė pagilėtų, reikėtų kurti „krizės prevencijos komitetą“, kur valdžia kartu su verslu, profsąjungomis, visuomeninėmis organizacijomis kartu ieškotų išeities ir sektų situaciją.

Jei tektų konstatuoti nemokumą ir kreiptis pagalbos į tarptautines organizacijas, jų reikalavimai mokesčiams būtų dar griežtesni nei dabartinės vyriausybės priemonės.

„Nuosmukio fone tokie reikalavimai kels dar didesnę socialinę įtampą, bus dar sunkiau juos realizuoti. […] Kreipimasis į tarptautines organizacijas, tiek tarptautinį valiutos fondą, tiek Europos Komisiją, yra būtinas tik tokiu atveju, kai šalis praktiškai yra nemoki, arba, ne taip švelniai tariant, bankroto atveju. Tokia padėtis įvyko mūsų kaimyninėje šalyje, tokia grėsmė yra dar kelioms Europos valstybėms. Lietuva kol kas susitvarko“, – sako D. Grybauskaitė.

A. Kubilius komisarės patarimus vertino palankiai ir žadėjo, jog jo kuriama Saulėlydžio komisija iki pavasario turėtų rasti galimybių, kaip taupyti dar apie 10 proc. biudžeto.

D. Grybauskaitės interviu po susitikimo su A. Kubiliumi

Apie ką kalbėjote susitikime su A. Kubiliumi?

Pagrindinės diskusijų temos – tarptautinė ir Europos ekonominė padėtis ir kaip tame fone atrodo Lietuva, kokios galimos tendencijos ekonominėje ir finansinėje srityje.

Svarbu, kad Lietuva ir naujoji vyriausybė matytų ne tik vidines problemas, bet ir išorines, nes Lietuvos ekonomika maža, labai priklausoma nuo išorinių rinkų. Ir tai, kas vyksta aplink Lietuvą, ne ką mažiau svarbu nei tai, kas vyksta Lietuvoje.

Kokias matote vyriausybės klaidas?

Vertinu labai gerai. Vyriausybę, kuri išdrįsta imtis būtinų priemonių, kuri išdrįsta pripažinti savo klaidas, kuri išdrįsta jas taisyti, vertinu labai teigiamai.

Didžiausia klaida buvo padaryta, kad nebuvo bendraujama ir aiškinama žmonėms tų pagrindinių priemonių būtinybė, kurias bet kuri vyriausybė tokioje padėtyje būtų priversta daryti.

Kaip jūs vertinate vyriausybės antikrizinį planą, keliamus mokesčius?

Nevadinu antikriziniu planu. Tai yra finansinio stabilizavimo priemonės, kurias ši ir kitos mažesnės valstybės Baltijos regione privalo naudoti.

Šios priemonės buvo neišvengiamos. Bet, be jokios abejonės, mes matome, kad kai kurių mokesčių įvedimo prasme, ypač smulkaus ir individualaus verslo srityje, buvo padaryta techninių klaidų.

Ar yra lito devalvavimo grėsmė?

Tokios grėsmės kol kas nematau. Norėčiau labai aiškiai pasakyti, kad Lietuva, kaip ir dar kelios Europos valstybės, kol kas dar vis balansuoja ties nemokumo riba.

Visos stabilizavimo priemonės, kurias vyriausybė naudojo sausio mėnesį, leido stabilizuoti padėtį, pasiskolinti viduje ir išorėje. Bet norėčiau pasakyti: bet koks tolesnis socialinės įtampos eskalavimas ar politinė šalies destabilizacija gali pastūmėti šalį į nemokumo stadiją.

Tai visų, tiek politinių partijų, tiek politinių organizacijų, tiek visų žurnalistų, pilietinė pareiga – matyti foną, į kurį šalis įeina ir kuriame mes gyvename visi.

Ar Lietuvai yra būtinybė kreiptis pagalbos į Tarptautinį valiutos fondą?

Kreipimasis į tarptautines organizacijas, tiek valiutos fondą, tiek Europos Komisiją, yra būtinas tik tokiu atveju, ir taip įvykdavo, kai šalis praktiškai yra nemokumo stadijos arba, ne taip švelniai tariant, bankroto atveju.

Tokia padėtis įvyko mūsų kaimyninėje šalyje, tokia grėsmė yra dar kelioms Europos valstybėms. Lietuva kol kas susitvarko. Vyriausybės priimtos priemonės kol kas palaiko šalies finansinę padėtį.

Ką patarėte ponui Kubiliui, jei sakote „kol kas“? Kokios jūsų prognozės?

Prognozės yra sudėtingos visoje Europoje. Mūsų, Europos Komisijos, nuomone, finansinė krizė dar nepasiekė dugno. Į ekonominį suktuką, nuosmukį Lietuva tik įeina. Todėl prognozuoti ir spekuliuoti nenorėčiau.

Norėčiau, kad visi labai aiškiai suprastų, kad tik nuo mūsų visų – ne tik nuo vyriausybės, bet nuo visų mūsų jėgų, nuo visų civilinių ar pilietinių organizacijų, nuo visų piliečių priklauso, kaip Lietuva išgyvens šį sunkmetį.

Ko Lietuva dar turėtų imtis?

Pirmiausia – stebėti situaciją kiekvieną dieną. Jei reikės, kurti krizės prevencijos komitetą, ar kažkokią grupę iš ministrų, verslo, kuri stebėtų padėtį. Joje galėtų dalyvauti ir visuomeninės organizacijos, ir profsąjungos, kurios realiai matytų pačios, kur yra realios problemos ir konkrečios problemos, ir siūlytų sprendimus.

Turi būti nuolatinė stebėsena, jei tokio prireiktų. Manau, kol kas dar nereikia.

Toliau peržiūrėti greičiausiai pavasario sesijoje biudžeto išlaidas, dar kartą peržiūrėti pačios valdžios išlaidas neliečiant piliečių, nekeičiant kitų mokestinių įstatymų, ir, be abejo, investicinę programą. Tai gali būti neišvengiama.

Kaip vertinate mokestinę programą? Ar viskas gerai, ar matote neatitikimų?

Iš esmės tai, kad ši vyriausybė išdrįsto įtraukti kai kuriuos sluoksnius, kurie dar nuo tarybinių laikų mokėjo mažiau arba nemokėjo, yra tikrai sveikintina. Mes atsisakome tarybinės praeities. Tai, kad tie žmonės galiausiai gaus socialines garantijas, yra jų apsauga.

Tai, kad ši vyriausybė pirmą kartą pabandė labiau apmokestinti kapitalą, – to nepadarė kairioji vyriausybė.

Tai, kad ši vyriausybė mėgina mažinti atskirtį per apatinės dalies diferencijacinio mokesčio įvedimą, – to irgi nepadarė ankstesnės vyriausybės.

Taigi bendros tendencijos geros ir teisingos. Deja, manau, kad tai buvo netyčia, visgi didžiulis krūvis ir įtampa buvo, padaryta techninių klaidų, techninių dubliažų. Tam tikros koordinacijos pritrūko tarp kelių ministerijų. Bet svarbiausia, kad vyriausybė tai pripažįsta pati, ir jau tai taiso. Čia yra svarbiausia.

Ankstesnės vyriausybės, deja, problemas ignoravo. Nepripažindami tiesos ir problemų, niekada negalėsime jų išspręsti. Ši vyriausybė supranta problemas, jas mato, jas sprendžia. Tai yra svarbia
usia žinia.

Visos detalės yra žiniasklaidos jau pasakytos, kiek mačiau ir stebėjau. Vyriausybė jas žino, yra pasirengusi taisyti. Manau, ir jūs jas žinote.

Kaip atsitiko, kad jus ana vyriausybė išsiuntė į Europos Parlamentą, bet su šia sutariate gerokai geriau?

Aš buvau išsiųsta anos vyriausybės į Europos Komisiją kaip nepriklausoma kandidatė. Bet kokiu atveju pastaruosius 20 metų buvau nepartinė ir esu pirmiausia Lietuvos pilietė, specialistė. Mano reakcija, kai matau, kad yra daromi kenksmingi šaliai veiksmai, ne tik kaip komisarė, bet ir kaip Lietuvos pilietė tylėti negalėjau.

Kol kas ši vyriausybė imasi tų neišvengiamų priemonių, kurios yra būtinos. Kol ši vyriausybė tai darys, aš ją palaikysiu. Kai ši vyriausybė pradės daryti klaidų, pradės žaisti su oligarchais, tikrai jos nepalaikysiu.

Ką jūs prognozuojate Lietuvai kitais metais, kai bus uždaryta Ignalinos atominė elektrinė?

Klausimas ir paprastas, ir sudėtingas. Jei ši vyriausybė nesugebės artimiausiu metu mėginti demonopolizuoti energetiką, jei leis ir toliau energetiniams oligarchams nežaboti jų apetito, kad mūsų žmonės mokėtų už elektros energiją tik dėl to daugiau, kad mes neturime rinkos ir pas mus dominuoja monopolijos, tol, ar yra Ignalina, ar ne, tai Lietuvos neišgelbės.

Ignalina ir šiandien gamina labai pigią elektros energiją, o visi lietuviai moka labai brangiai vien dėl to, kad Lietuva yra monopolizuota, mes neturime laisvos energetinės rinkos. Taigi čia net ne Ignalinos klausimas, čia klausimas apie energetikos, kaip ir visos Lietuvos ekonomikos, demonopolizaciją. Ir labai tikiuosi, kad ši Lietuvos vyriausybė tuo ir užsiims.

Prieš valandą Europos Komisija patvirtino Europos jungčių projektų sąrašą. Dviem Baltijos šalių projektams – Swedlink yra numatyta 604 mln. litų (175 mln. eurų) ir Estlink – 345 mln. litų (100 mln. eurų) papildomų lėšų, kad būtų pastatytos šios dvi jungtys iki 2014 metų, t. y. per šį finansinį laikotarpį.

Tai beveik 40 proc. visų lėšų, skirtų elektros tinklų sujungimui Europoje. Iš viso skirta apie 700 mln. eurų. Manau, tai labai geras ženklas ir didelė paspirtis vyriausybės veiksmams. Lietuva galės lengviau gauti tiek iš Švedijos, tiek iš Suomijos elektros pajėgumų.

Tai Komisijos pasiūlymas. Tikimės, kad kovą tai bus Europos Sąjungos Tarybos patvirtinta. Viskas priklausys nuo šalių, kada jos galės tuos pinigus paimti. Tai yra Komisijos sprendimas, asmeniškai negaliu prisiimti jokių laurų.

Kaip vertinate naujų ministerijų kūrimą?

Yra vienas geras pasakymas – nesvarbu, kokio dydžio valdžia, svarbu, kad jinai efektyviai dirbtų.

Kokie valstybės nemokumo ženklai galėtų būti, jei ji į tą stadiją pereitų?

Nemokumo ženklai yra tokie: valstybė nebegali skolintis nei vidaus, nei išorės rinkose, nes ja nepasitikima dėl, pvz., politinės destabilizacijos. Ji priversta kreiptis pagalbos į tarptautines organizacijas, kurios teiks pagalbą su labai griežtais reikalavimais, kaip tai įvyko Latvijoje, Vengrijoje ir kitose šalyse. Reikalavimai bus gerokai sunkesni, griežtesni, kaip įvyko Islandijoje. Nuosmukio fone tokie reikalavimai kels dar didesnę socialinę įtampą, bus dar sunkiau juos realizuoti.

Noriu pakartoti: šiandien Lietuva neturi pasirinkimo. Yra tiktai du keliai: arba pasistengti kartu išgyventi sunkų laikotarpį su galbūt mažesnėmis pajamomis, nei iš viso jų negauti.

Nemokumas reiškia, kad valstybė neturės pinigų išmokėti pensijas, algas, mokėti savo skolas.

Pasirinkimas toks: arba kartu, suprasdami, kad yra sunku, einame ir sprendžiame reikalus, arba neturime nieko ir naikiname save patys.

Ką turite omenyje, kad dar tik prasideda krizės kamuoliukas?

Nuosmukis ketvirtą ketvirtį buvo 1,5 proc. BVP. Prognozė šiandien yra tokia, kad šalyje greičiausiai per 2009 metus BVP gali mažėti iki 5 proc., bet tai prognozė sausio mėnesiui.

Su ministrais susipažinote kaip komisarė ar kaip prezidentė?

Šiandien oficialaus vizito metu esu kaip Europos komisarė ir man tikrai buvo įdomu pamatyti naująjį kabinetą, pakalbėti apie ateities bendradarbiavimą tarp Europos Komisijos ir naujos Lietuvos vyriausybės.

Kada paskelbsite dėl savo kandidatavimo?

Visi Lietuvos piliečiai turi teisę tai nuspręsti iki vasario 26 ar net kovo 13.

Ar toks klausimas yra jūsų svarstymo sąraše?

Manau, kad, kai apsispręsiu, pasakysiu. O ar yra, ar nėra – dar sunku spėlioti ir man pačiai. Kaip minėjau, tokių planų neturėjau, buvau linkusi daugiau investuoti į konkretų vykdomosios valdžios darbą. Todėl atsakyti dabar, ar yra, ar nėra, ar svarstau rimtai, būtų per anksti.

Kokios partijos jums siūlė savo paramą kandidatuoti?

Labai geras klausimas. Labai dėkoju už jį. Jei tokį sprendimą priimčiau, kandidatuočiau kaip savarankiškas Lietuvos pilietis, be jokių politinių partijų paramos, nes Lietuvoje prezidentą renka Lietuvos piliečiai, ne partijos.

Ar premjeras įkalbinėjo kandidatuoti?

Su premjeru kalbėjome apie Lietuvos ekonominę padėtį. Įkalbinėjimai – nekonkretus, neaiškus klausimas. Pono premjero asmeninę nuomonę kelis kartus girdėjau. Kaip minėjau, tai neturi nieko bendro su mano apsisprendimu. Jeigu bus, tai bus nepriklausomai nuo jokios politinės partijos.

Kaip manote, kodėl jūs esate lyderė apklausose?

Nenorėčiau pervertinti apklausų, kartais jos ne visada būna tikslios. Matėme įvairių dalykų. Ieškoti priežasčių ir diskutuoti tuo klausimu man kol kas sunku, nenorėčiau veltis į tai. Kaip minėjau, jei toks sprendimas bus, tuomet žmonės galės realiai pareikšti nuomonę apie vieną ar kitą kandidatą. Tai jų pilietinė teisė.

Žmonės, premjeras, analitikai Lietuvoje ir užsienyje jus laiko geriausia kandidate. Ar jums nesunku?

Galėčiau pajuokauti: ot, kaip sunku. Iš tiesų sunkmetis visiems, ir kiekvienas turėsime apsispręsti, kiek galima likti saugumo, asmeninėje, finansinėje, pilietinėje zonoje, kiek ne. Bet tam dar neatėjo laikas.

Jei ne prezidento rinkimai, tai kokią savo perspektyvą matote Europos Sąjungos struktūrose?

Tai absoliučiai asmeninis klausimas.

Jūs kandidatuotumėte antrą kartą į Europos komisares?
Norėčiau palikti laiko spręsti. Seniai nustojau planuoti asmeninį gyvenimą penkmečiais ar ketvirčiais. Palikime klausimą atvirą.