Pateikti projektai, susiję su krizės valdymo plane numatytomis priemonėmis

Finansų ministras Algirdas Gediminas Šemeta pateikė pelno mokesčio įstatymo projektą, o finansų ministras – gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektą. Visi šie projektai susiję su krizės valdymo plane numatytomis priemonėmis. 

Projektų tikslas – įgyvendinant Vyriausybės veiklos programos nuostatas, nustatyti vienodą visoms pajamos, išskyrus pajamas iš paskirstytojo pelno, taikomą 15 procentų (atskyrus privalomo sveikatos draudimo įmokas) pajamų mokesčio tarifą.

Be to, atsižvelgiant į Vyriausybės veiklos programos nuostatas, projektu siekiama pakeisti NPD taikymo tvarką – NPD taikyti tik su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms, o konkretų taikytiną NPD nustatyti atsižvelgiant į gyventojo pajamas vadovaujantis principu, kad didėjant pajamoms taikomas vis mažesnis NPD, o tam tikrą lygį viršijančioms pajamoms NPD netaikomas.

Siūloma Gyventojų pajamų mokesčio tarifą nuo kitų metų mažinti nuo 24 proc. iki 21 proc., į jį įskaičiuojant ir atskirą 6 proc. sveikatos draudimo mokestį. Nuo sausio 1-osios ketinama pakeisti neapmokestinamųjų pajamų dydžio (toliau – NPD) nustatymo tvarką ir siūloma gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos neviršija 800 litų per mėnesį, būtų taikomas 470 litų per mėnesį NPD; gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos viršija 800 litų per mėnesį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal įstatyme nustatytą formulę.

Nuo sausio 1-osios panaikinamos mokesčio lengvatos palūkanoms už paimtą kreditą gyvenamajam būstui statyti ar jam įsigyti (tačiau kartu, atsižvelgiant į teisėtus lūkesčius, siūloma suteikti gyventojams teisę atimti iš pajamų palūkanas už bet kurį vieną iki 2009 m. sausio 1 d. paimtą kreditą gyvenamajam būstui statyti ar jam įsigyti).

Įstatymo projekte taip pat siūloma atsisakyti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatų, suteikiančių gyventojams teisę iš pajamų atimti išlaidas už vieną 2004-2009 m. įsigytą asmeninį kompiuterį ir (arba) interneto prieigos įrengimą, kartu užtikrinant galimybę iš pajamų atimti už 2004-2008 m. pagal lizingo sutartį įsigytą kompiuterį 2009 metų ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais faktiškai apmokėtą kainos dalį, neviršijančią nustatytų dydžių.

Be to, nuo 2009 metų siūloma leisti atskaityti iš gyventojo apmokestinamųjų pajamų sumas, sumokėtas už profesinį mokymą ar studijas tik tuo atveju, jei juos baigus įgyjama pirmas atitinkamas aukštasis išsilavinimas ir (ar) suteikiama pirma atitinkama kvalifikacija.

Gyventojų pajamų, gautų už parduotas miško gėrybes, siūloma taip pat neapmokestinti, jeigu jos neviršys 10 tūkst. litų per metus. Viršijus šią sumą, tą dalį siūloma apmokestinti 21 proc. gyventojų pajamų mokesčiu.

Teikiamais projektais siūloma aiškiai reglamentuoti gyventojo gautos naudos, kuri nebūtų laikoma jo pajamomis, gautomis natūra, rūšis. Siūloma gyventojo pajamomis, gautomis natūra, nelaikyti: tam tikrų nepiniginių dovanų ir laimėjimų (prizų); gyventojo gautos naudos, darbdaviui visiškai ar iš dalies sumokėjus už gyventojui suteiktas gydymo paslaugas, kai to reikalauja teisės aktai ir kt.

Dėl mokesčio mažinimo, finansų ministro Algirdo Šemetos teigimu, biudžetas neteks 240 mln. litų.