Nuo kitų metų balandžio 1 d. anstolių veikla taps priimtinesnė visuomenei

Antstolių įstatymo pakeitimai įsigalios 2009 m. balandžio 1 d., jais siekiama, kad antstolių veikla taptų skaidresnė, priimtinesnė visuomenei, taip pat numatyta efektyvesnė antstolių veiklos kontrolė, kuri mažins jų galimybes piktnaudžiauti ir netinkamai atlikti pareigas.

Šių metų lapkričio 14 d. Seimas priėmė Antstolių įstatymo pakeitimus, Prezidentas pasirašė, o vakar, gruodžio 2 d., teisės aktas paskelbtas „Valstybės žiniose“.

Antstoliai – tai valstybės įgalioti asmenys, kuriems valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas.

Antstolių įstatymo pakeitimuose visų pirma siekiama aiškesnės antstolių finansinės veiklos. Nuo kitų metų balandžio antstoliui bus nustatyta pareiga deklaruoti savo ir šeimos narių turtą, teikti Teisingumo ministerijai ataskaitas apie gautas pajamas ir patirtas išlaidas, vykdant antstolio funkcijas ir teikiant paslaugas.

Kita esminė Įstatymo naujovė – antstolio pareiga per 14 darbo dienų atsakyti į asmenų raštiškus paklausimus.

„Šie pakeitimai – labai svarbūs siekiant skaidresnės antstolių veiklos“, – sakė laikinai teisingumo ministro pareigas einantis Petras Baguška. Ministras pastebėjo, kad tai, be abejonės, turėtų padidinti visuomenės pasitikėjimą šia institucija.

Antstolių įstatymo pakeitimuose tikslinama ir antstolio įgaliojimų sustabdymo tvarka, drausmės bylos iškėlimo antstoliui pagrindai, numatant, kad antstolis gali būti patrauktas drausminėn atsakomybėn už Antstolių įstatymo, Antstolių profesinės etikos kodekso, kitų teisės aktų, reguliuojančių antstolių neprocesinę veiklą, vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimu, pažeidimus bei teismo sprendimu konstatuotus imperatyvių procesinės teisės normų pažeidimus. Taip pat patikslinta antstolio neprocesinės veiklos kontrolė. Numatyta galimybė inicijuoti antstolio neeilinę atestaciją, jeigu bus gauta informacija, kelianti pagrįstų abejonių dėl antstolio kvalifikacijos.

Taip pat siekiama aiškiau atriboti antstolio paslaugų teikimą nuo jo funkcijų vykdymo. Nustatyta, kad antstolis negali teikti mokamų paslaugų vykdomosiose bylose, jeigu tuos pačius veiksmus jis turi atlikti priverstinio vykdymo priemonėmis. Aiškiau apibrėžiamos antstolio teisės konstatuojant faktines aplinkybes. Numatyta, kad konstatuodamas faktines aplinkybes, antstolis turi tiek pat teisių įeiti į fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančias gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas, teritorijas ir būti jose kaip ir asmuo, kurio prašymu konstatuojamos faktinės aplinkybės.

Norint išvengti praktikoje pasitaikiusių atvejų, kai antstolis išieškotas lėšas naudodavo asmeninei naudai gauti, Įstatymo pakeitimuose aiškiai nustatoma, kad antstolio depozitinėje sąskaitoje yra laikomos kitiems asmenims priklausančios piniginės lėšos, kurios negali būti įkeistos, areštuotos, jomis negali būti naudojamasi, disponuojama, taip pat dėl jų negali būti sudaromos indėlių sutartys.

Petras Baguška išreiškė viltį, kad kruopščiai rengtas ir ilgai derintas Antstolių veiklą naujai reguliuojantis teisės aktas pateisins visuomenės lūkesčius. „Įsigaliojus įstatymo pakeitimams, antstolių veiksmai turėtų tapti aiškesni, skaidresni, priimtinesni žmonėms, o efektyvesnė kontrolė mažins vis dar pasitaikančių piktnaudžiavimų galimybę“ , – sakė laikinai einantis teisingumo ministro pareigas P.Baguška.

LR Teisingumo ministerija