Futbolo festivalis Viekšniuose

Penktadienį Viekšnių gimnazijos mažojoje universalios dirbtinės dangos (MUDD) aikštelėje virė sportinės aistros: čia vyko Futbolo festivalis, kuriame dalyvavo visų pradinių klasių futbolo komandos. Šias varžybas gimnazijoje surengė kūno kultūros mokytojai Gintarė Gurskytė ir Voldemaras Kinas. Viekšnių gimnazija kartu su Telšių „Džiugo“ vid. mokykla vienintelės iš Telšių apskrities dalyvavo šiame festivalyje.

Prieš keletą metų Lietuvos mokyklose pradėtos įrengti mažosios universalios dirbtinės dangos aikštelės. Šiuo metu Lietuvoje jų jau yra  per 70. Lietuvos futbolo federacija, siekdama kuo geriau išnaudoti jas ir kad kuo didesnė visuomenės dalis apie jas sužinotų, vykdo naują projektą  – Futbolo festivalį, kurio  pagrindinės idėjos – tik geros emocijos ir smagiai praleistas laikas,  futbolo turnyras – be nugalėtojų!  Lietuvos futbolo federacija nori parodyti, kad didžiausias atlyginimas – įgyti įgūdžiai, veltui nenuėjusios pastangos,  kad reikia mėgautis pačiu žaidimu, o būti geriausiu ir visada trokšti laimėti – nėra pats svarbiausias dalykas.

Šiame turnyre dalyvavo palyginti nedaug mokyklų. Kaip jau buvo minėta, Telšių apskrityje tik dvi mokyklos organizavo Futbolo festivalį.

Varžybos truko ilgiau nei dvi valandas, o lauke nebuvo labai šilta. Tačiau žvarbų rudenišką orą jautė tik žiūrovai, nes žaidėjai taip atkakliai kovojo dėl kamuolio ir įvarčių, kad jų skruostai degte degė nuo karščio ir azarto.

Komandoms teko sužaisti ne vienerias rungtynes. Pirmokams ir antrokams dar reikėjo aiškinti žaidimo taisykles, o štai trečiokai ir ketvirtokai jas jau žinojo ir skubėjo pradėti žaisti. Tiek berniukai, tiek mergaitės narsiai kovėsi nebijodami nukristi ant žemės. Mažiesiems futbolininkams teko statyti sieneles, mušti baudinius, atiminėti vienam iš kito kamuolį. Žaidėjai taip įsitraukdavo į žaidimą, jog ne iš karto išgirsdavo teisėjų švilpuką.

Festivalyje netrūko ir sirgalių. Savo komandas palaikė klasės draugai bei mokytojos. Varžybomis domėjosi ir vyresnieji mokiniai, negailėję futbolininkams patarimų. Savo atžalas stebėjo ir keletas mamų. Sirgaliai skandavo palaikomų komandų pavadinimus, skatino žaidėjus šūkiais, plakatais.

Po varžybų visi mažieji sportininkai buvo pavargę, bet laimingi. Pirmokai jautėsi tokie stiprūs, jog teigė galį nugalėti net ketvirtokus.

Pasibaigus varžyboms vyko apdovanojimų ceremonija. Buvo išrinktos judriausia, šauniausia, šmaikščiausia, ištvermingiausia, kovingiausia, linksmiausia, aktyviausia ir draugiškiausia klasės. Visos gavo po diplomą ir futbolo kamuolį, o kiekvienas komandos žaidėjas buvo apdovanotas diplomu, bloknotu užrašams ir atšvaitu su futbolo simbolika bei sulčių buteliuku. Dovanos įteiktos ir pradinių klasių mokytojoms, subūrusioms komandas ir palaikiusioms mažuosius futbolininkus.

Futbolo festivalis paliko gilų įspūdį ir sukėlė tik geras emocijas. Žaidėjai tikino, jog mielai dalyvautų tokiose varžybose dar kartą.

Šaltinis: Būdas Žemaičių, Gajutė Abelkienė